Prezidentė: sprendimas dėl Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko - ir konstitucinė atsakomybė

Sprendimas dėl Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko mandatų panaikinimo parlamentarams yra ne tik politinė, bet ir konstitucinė atsakomybė, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra visiškai aiškus, o koks bus rezultatas, tai jau ne tik politinė, bet ir konstitucinė atsakomybė, kurią parodys mūsų Seimas", - ketvirtadienį sakė D. Grybauskaitė.

Klausimą, ar neturėtų šie parlamentarai patys atsisakyti mandato, valstybės vadovė peradresavo jiems patiems. "O čia jau geras klausimas tiems Seimo nariams, manau, kad jie turėtų elgtis atsakingiau", - sakė D. Grybauskaitė.

ELTA jau skelbė, kad kitą savaitę, lapkričio 11 d., Seimas ketina svarstyti šiurkščiai Konstituciją pažeidusių parlamentarų mandatų panaikinimo klausimą.

Tai nutarta trečiadienį vykusiame nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje išklausius Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pateiktą Konstitucinio Teismo (KT) išvadą dėl Seimo narių L. Karaliaus ir A. Sacharuko veiksmų prieštaravimo Konstitucijai. Už tokį Seimo protokolinį nutarimą balsavo 113 Seimo narių, prieš - 1, susilaikė - 6.

Su priimtais sprendimais, vadovaujantis Seimo statutu, raštu ir pasirašytinai supažindinti Seimo nariai A. Sacharukas ir L. Karalius.

Pasak I. Degutienės, Seimo statutas numato teisę asmeniui, kuriam taikoma apkalta, atsistatydinti.

A. Sacharukas, žurnalistų paklaustas, ar pasinaudos tokia galimybe, buvo nekalbus, pažymėdamas, kad turi tokią teisę. "Pranešiu, kai apsispręsiu..." - sakė jis.

L. Karalius to visai nekomentavo.

Seimo pirmininkė I. Degutienė teigė dabar jau nesanti tokia optimistė, kad jie pateiks atsistatydinimo pareiškimus, tačiau mažytė viltis dar esanti. "Tai, matyt, būtų išmintingiausias variantas tiek A. Sacharukui, tiek L. Karaliui, tiek visam Seimui, nes tai yra ir nemaloni, ir ilga, ir sudėtinga procedūra", - sakė ji.

Jeigu Seimas skirs savo laiką apkaltai, I. Degutienės teigimu, teks rengti ir nenumatytus Seimo plenarinius posėdžius, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai.

Seimo vadovė Eltai dar kartą pakartojo, kad valdančioji koalicija tikrai pritars KT sprendimui ir balsuos už tai, kad būtų panaikinti A. Sacharuko ir L. Karaliaus mandatai. "Kaip bus su opozicija? Manau, kad bus įvairiai", - svarstė I. Degutienė.

Šių metų spalio 27 d. KT konstatavo, kad Seimo nariai A. Sacharukas ir L. Karalius šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. KT nustatė, kad Seimo narys A. Sacharukas pasinaudojo parlamentaro L. Karaliaus Seimo nario pažymėjimu ir plenariniuose posėdžiuose sąmoningai balsavo už jį. Seimo narys L. Karalius buvo išvykęs į užsienio kelionę ir dėl to be pateisinamos priežasties nedalyvavo Seimo plenariniuose posėdžiuose.

Remiantis Konstitucijos 74 straipsniu, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš einamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą 3/5 visų narių balsų dauguma. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.

Jame numatyta, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ir (ar) per savo advokatą. Jis turi teisę turėti kelis advokatus. Apie pasirinktus advokatus asmuo, kuriam taikoma apkalta, raštu praneša Seimui ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki pirmojo apkaltos proceso Seime posėdžio. Tokiu atveju jie taip pat rašytiniu pranešimu kviečiami į Seimo posėdį. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, ir jo advokatai gali pateikti įrodymų, turinčių reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą.