Prezidentės pareiškimą dėl asmenvardžių Seimo vadovė vadina priešrinkiminiu

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė priešrinkiminiu pavadino Prezidentės Dalia Grybauskaitės pareiškimą, jog lietuvių kalba negali būti politinių diskusijų objektas.

"Pirmiausia, noriu pasakyti, kad Prezidentės retorika pasikeitė ir jaučiasi, kad prasidėjo rinkimai, ir aš tai vertinu kaip rinkiminį pasisakymą, kaip vieno iš kandidatų į Prezidentus rinkiminį pasisakymą", - trečiadienį interviu "Žinių radijui" sakė L. Graužinienė.

Seimo Pirmininkė atsakingai pareiškė, kad jokių sandorių niekas nesudarinėja, o šis klausimas yra labai senas.

"Tai yra sena politinė diskusija ir pagaliau ją reikėtų vieną kartą išspręsti. Tai politikai, kada susitars, tada ir balsuos dėl įstatymo", - tęsė parlamento vadovė.

L. Graužinienės vertinimu, prieš rinkimus bus dar girdimas ne vienas toks pareiškimas.

"Tai natūralu, kadangi paskutiniai rinkiminės kampanijos mėnesiai, tai pasisakymai aštrės, aktyvės, ir tikrai nemanau, kad politikų priimami įstatymai pakenktų lietuvių kalbai", - sakė Seimo Pirmininkė.

Klausiama, ar Seime pakaks balsų daugumos, L. Graužinienė teigė to nesureikšminanti - esą dėl to kiekvienas parlamentaras balsuos asmeniškai.

D. Grybauskaitė dėl pavardžių rašymo laikosi savo anksčiau išsakytos pozicijos.

"Yra pateikti du labai skirtingi įstatymai. Aš manyčiau, Seimas padarė labai teisingai, kad nepradėjo diskusijų, nepradėjo svarstyti šio klausimo. Išties abu variantai taisytini, reikėtų labai atidžiai ruoštis ir daryti sprendimus. Paskubomis daryti tokių sprendimų negalima. Na, o savo poziciją galiu patvirtinti dar kartą. Lietuvių kalba negali būti politinių sandėrių objektas", - antradienį kalbėjo D. Grybauskaitė.

ELTA jau skelbė, jog Seimas po Velykų ketina pradėti svarstyti du įstatymų projektus, reglamentuojančius vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose.

Seimo narių socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės parengtame įstatymo projekte įtvirtintas principas - vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat nustatytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.

Pagal projektą, išimtys taikomos užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis (pvz., užsieniečių sutuoktiniams, jų vaikams). Tačiau ir šiais atvejais, asmeniui pageidaujant, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims.

Atsižvelgiant į piliečių reikalavimą ginti valstybinę kalbą, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas, Šešėlinės vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Valentinas Stundys parlamentarų grupės vardu įregistravo alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.

Šiuo dokumentu siūloma nustatyti, kad Lietuvos piliečiams visais atvejais kaip pagrindinė naudojama lietuviška asmenvardžių forma, tačiau asmens pageidavimu, kaip papildoma informacija, gali būti įrašoma ir asmenvardžio grafinė forma to asmens pasirinkta kalba.