Iškilmės
Vakar prie NATO būstinės Briuselyje, skambant Lietuvos himnui, iškilmingai pakelta mūsų šalies - visavertės Aljanso narės vėliava.
Kartu suplevėsavo ir dar šešių naujų narių - Latvijos, Estijos, Slovakijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Rumunijos vėliavos. Nuo šiol prie Aljanso būstinės plevėsuoja visų 26 NATO narių vėliavos.
Tą pačią dieną Briuselyje vykusiame NATO šalių narių užsienio reikalų ministrų posėdyje Lietuva pirmą kartą dalyvavo jau kaip visavertė Aljanso narė.
Pranašumai ir prievolės
NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis naujųjų Aljanso narių sveikinimo kalboje sakė, kad "nuo šiol Jūs esate visateisės, lygiateisės ir išdidžios NATO narės, nuo šiol Jūsų šalys naudosis visais NATO šalims teikiamais pranašumais".
"Sąjungininkės įsipareigojo ginti jus, kaip ir jūs įsipareigojote ginti jas", - pabrėžė NATO vadovas.
Jis teigė, kad naujųjų narių balsas "aiškiai skambės Šiaurės Atlanto Taryboje, Jūsų vėliavos išdidžiai plevėsuos prie NATO būstinės". J. de Hopas Scheferis pridūrė, kad po plėtros Aljansas tapo stipresnis.
Kartu jis pažymėjo, kad narystė Aljanse reiškia ne tik pranašumus, bet ir prievoles. "Šiandien Aljansas susiduria su įvairiais iššūkiais ir kovodami su jais mes privalome padėti daug pastangų", - kalbėjo J. de Hopas Scheferis.
Durys lieka atviros
NATO generalinis sekretorius teigė neabejojąs, kad į Vakarų gynybinį aljansą gali būti priimta ir dar daugiau narių. Vakarykštėje iškilmingoje ceremonijoje J. de Hopas Scheferis sakė, kad "NATO durys lieka atviros". Įstoti į Aljansą pirmiausiai nori Balkanų šalys, generalinis sekretorius paragino jas nuosekliai vykdyti reformų kursą.
Beje, iki šiol įvykęs NATO plėtros procesas per beveik 55 metų Aljanso istoriją yra didžiausias.
"Gauti ir duoti"
Briuselyje Lietuvai atstovavęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis Lietuvos vėliavos pakėlimą prie NATO būstinės sulygino su istorinėmis 1989 ir 1991 metų akimirkomis, kai mūsų trispalvė vėl suplevėsavo Gedimino pilies bokšte ir prie Jungtinių Tautų būstinės Niujorke.
Ministro teigimu, Lietuva į Aljansą įsijungė "gauti ir duoti".
Pirmajame neformaliame 26 valstybių narių užsienio reikalų ministrų posėdyje A. Valionis teigė, jog vakarykštė diena buvo šventė visiems, dirbusiems siekiant vieningos, laisvos ir taikios Europos.
"Žengėme dar vieną svarbų žingsnį į Europos suvienijimą. Taip pat dirbame su narystės siekiančiomis Europos šalimis, nes tikime, kad NATO plėtra dar nebaigta. Būtina užtikrinti, kad nei viena Europos demokratija nebūtų atskirta nuo pagrindinės Europos politinės krypties", - sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Jis pakvietė visas NATO sąjungininkes pripažinti Albanijos, Kroatijos ir Makedonijos pasiekimus ateinančiame NATO viršūnių susitikime Stambule ir ragino paremti demokratijos pažangą Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos valstybėse ir toliau bendradarbiauti su šiomis šalimis bei Ukraina.
Pasveikinęs NATO sprendimą suteikti oro erdvės apsaugos priemones ir vienodą apsaugą visai išsiplėtusio Aljanso teritorijai, pažymėjęs, kad tvirtos saugumo garantijos yra būtinos tolesnei Lietuvos plėtrai, ministras kalbėjo ir apie indėlį į NATO.
"Mes esame čia ne tik tam, kad gautume, bet ir tam, kad įdėtume. Pirmiausia, savo pasišventimu ir reformomis stiprintume išsiplėtusios NATO stabilumą, demokratiją ir plėtrą. Vyksta mūsų karinė reforma, kuria siekiame sukurti mobilesnes, greičiau dislokuojamas ir geriau aprūpintas karines pajėgas", - sakė ministras.
Lietuvos užsienio reikalų ministras patikino kolegas, kad bus nuosekliai laikomasi nuostatų dėl krašto apsaugos sistemos finansavimo. Tai užtikrina kovo 17 dieną Lietuvos politinių partijų pasirašytas susitarimas dėl gynybos. Jame įsipareigota iki 2008 metų pabaigos krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Savo kalboje Lietuvos atstovas taip pat pabrėžė, kad mūsų šalis ir toliau rems pastangas kovoje su naujosiomis grėsmėmis.
"Teroristinė ataka Madride akivaizdžiai įrodė šią asimetrišką grėsmę, kurią įveikti galėsime tik pasitelkę tvirtą ryžtą ir vieną požiūrį. Lietuva prisijungė prie tautų bendrijos, kuri saugo ir, jei prireiks, gins bendras vertybes. Esu įsitikinęs, kad visos septynios naujosios šalys narės suteiks NATO daugiau vertės", - sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Nuvylė oro patruliai
Vakar iškilmės narystės NATO proga buvo surengtos ir visoje Lietuvoje bei kartu su ja į Aljansą įsiliejusiose šalyse.
Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje iškilmingai pakeltos NATO ir Lietuvos vėliavos, vyko karinės technikos paradas. Sveikindami narystę Aljanse švenčiančius Lietuvos gyventojus, parado metu virš Gedimino prospekto praskrido du Lietuvos karinių oro pajėgų lengvieji atakos lėktuvai L-39.
Deja, susirinkusiuosius nuvylė tai, kad, NATO institucijoms nedavus leidimo, buvo atšauktas planuotas dviejų Aljanso naikintuvų "F-16" skrydis per karinės technikos paradą.
NATO naikintuvai nepasirodė ir virš Rygos. Dauguvos krantinėje ir ant jos tiltų buvo susirinkę daug rygiečių, norėjusių pamatyti lėktuvus. Sužinoję, kad skrydžiai atšaukti, žmonės pasipiktino.
Latvijos Gynybos ministerijos ryšių su visuomene departamento vadovas Airis Rikveilis žurnalistams sakė, kad skrydžių atsisakyta dėl techninių priežasčių.
Kaip pranešė naujienų agentūros ITAR-TASS korespondentas Vilniuje, Krašto apsaugos ministerijos atstovas jį informavo, kad "vienas lėktuvas jau buvo ore, kai buvo gautas NATO vadovybės draudimas". Skrydis paskutinę minutę buvo atšauktas todėl, kad "nebuvo gautas skrydžius koordinuojančios NATO instancijos leidimas", pareiškė ministerijos atstovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą