Spaudos konferencija
Uostamiesčio profesinės sąjungos teigia pasigendančios konstruktyvaus socialinio dialogo su darbdaviais, Savivaldybe, kitomis valstybinėmis institucijomis.
Trečiadienį Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sąjunga, Lietuvos jūrininkų sąjunga ir "Lietuvos geležinkelio" profesinės sąjungos Klaipėdos skyriaus atstovai pakvietė žiniasklaidos atstovus į spaudos konferenciją, kurioje kalbėjo apie neretai pasitaikančius profesinių sąjungų ir jų narių teisių pažeidimus, socialinę partnerystę bei apie darbo bylų nagrinėjimą teismuose.
Profesinių sąjungų pirmininkai tvirtino, kad šiuo metu yra ignoruojama jų teisė atstovauti savo darbuotojams teismuose, nagrinėjant darbo bylas. "Lietuvos geležinkelių" profesinės sąjungos pirmininkas Dmitrij Polianskij teigė, jog teisėjai dažnai ieško kabliukų, kad galėtų neleisti jam atstovauti savo darbuotojams teismuose, reikalauja atnešti daugybę dokumentų, kurių svarba sprendžiant ginčus abejotina.
"Šiuo metu esanti teisėjų nuostata mūsų atžvilgiu yra ydinga ir keistina, nes dabar veikia ne įstatymas, o vyksta ambicijų karas", - jam pritarė Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos atstovas Antanas Barusevičius.
Birželio mėnesį uostamiestyje buvo pasirašyta trišalė partnerystės sutartis tarp Klaipėdos miesto tarybos, asocijuotų darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų, siekiant efektyviau derinti šalių interesus sprendžiant darbo, socialines bei ekonomines problemas, gerinti visuomeninę santarvę. Tačiau profesinių sąjungų atstovų teigimu, per pusę metų neįvyko nė vienas bendras sutartį pasirašiusių šalių atstovų susitikimas ir jokio bendradarbiavimo nebuvo.
"Raginome Savivaldybę bei darbdavius organizuoti susitikimus, kad galėtume paruošti darbo reglamentą, tačiau kol kas partnerystė užfiksuota tik popieriuje, o realiai nevyksta", - sakė A. Barusevičius. Jis pabrėžė, kad vien profesinių sąjungų iniciatyvos norint bendradarbiauti nepakanka.
Kalbėdami apie minėtą trišalį bendradarbiavimą, profesinių sąjungų atstovai užsiminė, kad retas darbdavys į profesines sąjungas žiūri kaip į lygiavertį partnerį - daugeliu atvejų darbdavys užima stipriojo poziciją. Jų manymu, arogantiškas darbdavio požiūris į savo darbuotoją ir sutarties nepaisymas tik sustiprina konfliktą.
Pasak profsąjungų atstovų, daugybę Darbo kodekso pažeidimų darbdaviai daro nesuprasdami, kad įstatymo laikymasis privalomas visiems. "Iš Darbo inspekcijos gavome informaciją, kad net 80 procentų jos pajėgumų skirta tikrinti įvairių įmonių darbuotojų skundus. Tai rodo, kad nėra jokio dialogo tarp darbdavio bei darbuotojo, vietoje konfliktai nesprendžiami", sakė A. Barusevičius.
Profesinių sąjungų atstovų teigimu, norint atsilaikyti prieš šalyje vykstančius rinkos globalizacijos procesus, jų sąjungoms būtina vienytis bei stiprinti jas iš vidaus. Nemažai jų šiuo metu nėra prisijungusios prie didžiųjų šalies profsąjunginių centrų ir dirba pavieniui. Pasak A. Barusevičiaus, toks susiskaldymas trukdo, nes suvienijus jėgas, tų pačių tikslų joms pavyktų pasiekti kur kas greičiau. Anot jo, į šalies rinką besiskverbiant tarptautiniam kapitalui, valstybėms ir jos darbuotojams diktuojant savo sąlygas, toks menkas profsąjungų tarpusavio bendradarbiavimas tampa vis labiau joms nepalankus.
Viena iš pagrindinių profesinių sąjungų pirmininkų paminėtų problemų - viešumo trūkumas. "Apie Darbo kodekso pažeidimus dažniausiai garsiai nekalbama. Šalyje tarp paprastų samdomų darbuotojų vyrauja socialinio nesaugumo jausmas. Realaus socialinio dialogo nėra, tad, nespręsdami susikaupusių problemų, mes patys apnuoginsime šalies darbo rinką. Juk įstojus į Europos Sąjungą vargu ar daug atsiras kvalifikuotų darbuotojų, kurie norės pasilikti Lietuvoje, kai kitose šalyse už tą patį darbą mokama dešimteriopai daugiau", - įsitikinęs A. Barusevičius.
Valstybinių ir privačių įstaigų profesinės sąjungos atstovas Antanas Barusevičius pasigenda konstruktyvaus bendradarbiavimo su darbdavių asociacijomis, Savivaldybe. Algirdo KUBAIČIO nuotr.
Laima ŠVEDAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą