Prognozuoti visą vasarą yra utopija

Kyla oro temperatūra

Apžvelgusi pernai metų vasaros meteorologines sąlygas Šiauliuose, Šiaulių meteorologijos stoties viršininkė dr. Aurelija Malciūtė sako, jog vasara nebuvo labai išskirtinė.

Vis dėlto, meteorologinių sąlygų skirtumų ir tam tikrų tendencijų galima pastebėti. Vidutinė oro temperatūra kyla.

„Vis dažniau fiksuojame perkūnijų bei amalo, kai žaibuoja, bet nėra girdimas griaustinis, reiškinius“, – aiškino A. Malciūtė.

Perkūnijos dažniausiai būdingos birželio–rugpjūčio mėnesiais. Įprastai perkūnijos metu prasideda liūtinis lietus, gali sustiprėti vėjas. Gali kilti škvalas ar susiformuoti viesulas. Didelė tikimybė škvalo ar perkūnijos sulaukti po karščių.

A. Malciūtė primena 2011 metais liepos mėnesį Ginkūnuose praūžusį viesulą, kuris pridarė daug nuostolių.

Buvo 34 laipsniai

Pernai vasarą Šiauliuose aukščiausia oro temperatūra buvo 33 laipsniai. Tokie karščiai buvo fiksuoti dvi dienas iš eilės. Karščius galima pavadinti stichiniu reiškiniu tik tada, kai oro temperatūra tris dienas iš eilės viršija 30 laipsnių karščio. Rekordinė oro temperatūra Šiauliuose buvo 1994 metais, kai termometro stulpelis šoktelėjo iki 35 laipsnių.

Pasak meteorologės, įprastai vasarą daugiausiai kritulių sulaukiama birželio pabaigoje bei liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje. Pernai buvo atvejis, kad Šiauliuose birželio mėnesį per parą iškrito per 40 mm kritulių, tuo tarpu per visą birželį iškrito per 60 mm.

„Palyginus pernai vasaros metu iškritusių kritulių kiekį su ankstesnių metų, šis rodiklis buvo ženkliai mažesnis“, – atkreipia dėmesį A. Malčiūtė.

Ilgalaikės prognozės – utopija

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) nesudarinėja ilgalaikių sezoninių orų prognozių, tai daro Amerikos ir Rusijos meteorologijos centrai. Tačiau, pasak klimatologės, LHMT Klimatologijos skyriaus vedėjos Audronės Galvonaitės, jie tarpusavyje nesusitaria.

„Prieš porą mėnesių abiejų prognozės buvo panašios – apie ypač karštą vasarą. Dabar rusai pasiliko prie nuomonės, kad bus karšta vasara, o amerikiečiai nutarė, kad vasara bus artimesnė tradicinei“, – aiškino A. Galvonaitė.

Amerikiečių spėjimu, birželio mėnuo turėtų būti vienu laipsniu šiltesnis negu įprastai, kritulių kiekis panašus. Liepą jie numatė puse laipsnio šiltesnę ir sausą, gali trūkti kritulių. „Nebent ką nors sumąstytų mūsų Septyni miegantys broliai“, – juokavo klimatologė. Rugpjūčio mėnesio temperatūra ir krituliai – taip pat artimi normai.

Anot jos, šventai pasitikėti šiomis prognozėmis negalima, nes jos keičiamos dar dešimtis kartų. Pasaulinių meteorologijos organizacijų ilgalaikės prognozės pasitvirtina tik 50-60 procentų.

„Suvedus informaciją į kompiuterius negalima žinoti, kad kažkur Žemėje kils dulkių audra, kažkur nusibos snausti vulkanui ir jis prabus, įvyks kažkokia avarija. Visa tai, kas patenka į atmosferą, iškreipia prognozes. Net pačios organizacijos pripažįsta, jog šie spėjimai yra utopija“, – pabrėžė A. Galvonaitė.

Senolių spėjimai yra žaidimas

Klimatologijos skyriaus vedėja svarsto, jog šią vasarą veiks sūpynių principas: viena diena labai karšta, o kita – vėsi. Ši tendencija stebima ir dabar. Reikėtų nebenustebti vasarą sulaukus ekstremalių orų: škvalo, perkūnijos, viesulo.

Žmonės dabar ilgisi karščio, o kai būna aukšta temperatūra, virkauja, kad per karšta. „Pasižiūrėkite į gyvūnėlius – jie negali pasikeisti nei paltukų, nei basučių, bet orais nesipiktina. Žmogus gali, bet visą laiką yra nepatenkintas. Juk persirengti, skėtį pasiimti nesudėtinga“, – mano A. Galvonaitė.

Klimatologės teigimu, senolių orų spėjimai, kokia bus vasara, – tik žaidimas. Senoliai, stebėdami augalų, gyvūnų elgesį, dangaus pokyčius galėjo prognozuoti daugiausia dienai ar dviem. Šiais laikais orams didelę įtaką daro žmogus, transporto priemonių gausa, tarša.

„Niekas nežino, kiek senolių prognozės pasitvirtindavo, išskyrus tai, kad spėjimais bažnyčioje pasidalindavo“, – sakė A. Galvonaitė.