Remigijus Žemaitaitis: Alimentų nemokantys tėvai taps valstybės skolininkais

Pataisose numatyta, kad jeigu tėvas (motina) dėl nepagrįstų ir nesvarbių priežasčių nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, tais atvejais, kai vaikas yra išlaikomas valstybės, o tėvo (motinos) išlaikymo įsiskolinimas vaikui siekia 500 eurų, toks asmuo teismo nutartimi gali būti pripažintas valstybės skolininku. Tapimas valstybės skolininku reikštų, kad tėvui (motinai) nevykdančiam pareigos išlaikyti vaiką, būtų stabdomos teikti viešojo administravimo subjektų administracinės paslaugos, tokios kaip leidimų, licencijų išdavimas, dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas, deklaracijų priėmimas ir tvarkymas, asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais ir kt. Įstatymų pataisomis siekiama įtvirtinti, kad tokios paslaugos asmeniui nebūtų teikiamos iki tol, kol šis nepanaikintų tiek įsiskolinimo valstybei už vaikui mokėtas išmokas, tiek susidariusio išlaikymo įsiskolinimo vaikui už nemokėtas periodines išmokas.

Pasak Seimo nario R. Žemaitaičio, oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje išlaikymo išmokų vaikams nemoka apie 84 tūkst. tėvų. Per aštuonerius veiklos metus į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl išmokos skyrimo kreiptasi dėl daugiau nei 50 tūkst. vaikų. Nuolat išmokas gauna apie 23 tūkst. vaikų. Pažymėtina, kad nors Vaikų išlaikymo fondo administracija išmokėjusi išmokas įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas lėšas, iš 2013–2015 m. išmokėtų 43,3 mln. eurų išmokų, išieškota yra tik 1,7 mln. eurų su palūkanomis (įskaitant ir iš ieškotas permokėtas sumas), kas sudaro tik 4 proc. visų išmokėtų išmokų.

„Į mane kreipėsi pusšimtis vienišų tėvų bei mamų, kurie augindami nepilnametį vaiką ar net kelis, nesulaukia teismo priteistų alimentų iš kito vieno iš vaiko tėvų. Tokiu būdu vaiką auginantis tėvas ar motina dažnu atveju dėl finansinių problemų netgi nesugeba užtikrinti vaiko būtinųjų poreikių. Skaudžiausia, jog dažnu atveju vaikams neužtenka lėšų net maistui. Tuo tarpu pareigos nesilaikantis tėvas ar mama, rodos, sėkmingai vengdamas mokėti išlaikymą vaikui, gyvena prabangų gyvenimą. Akivaizdu, kad reikia spręsti šias dvi opias problemas bei mažinti tiek įsiskolinimą valstybei, tiek pareigos išlaikyti vaiką nesilaikymą. Šių tikslų ir yra siekiama šiomis įstatymų pataisomis.

Negana to, teismų praktika rodo, kad antstoliai šioje srityje ne visada imasi visų būtinų veiksmų išieškojimui vykdyti ar juos atlieka formaliai. Pripažinkime, kad skolų išieškojimo procedūros faktiškai sunkiai vykdomos, nes nėra išnaudojamos galimybės rezultatyviau įgyvendinti regreso teisę, formuoti praktiką skolų išieškojimo šioje srityje ir ieškoti būdų, kaip tobulinti šį procesą. Administracinių paslaugų neteikimas valstybės skolininkui taptų viena iš efektyvių priemonių skatinti skolininką vykdyti savo įstatymines pareigas, ko rezultate mažėtų ir asmenų, skolingų valstybei, skaičius“, – teigia Seimo narys R. Žemaitaitis.