Vakar viešėjęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas gynė naująją daugiabučių namų renovacijos tvarką, kai gyventojams kompensuojama ne 50, o tik 15 proc. būsto renovimo vertės bei reikia imti kreditą. Po tokios tvarkos pakeitimo renovacijos procesas yra sustojęs visoje šalyje.
Teikti paraiškas namų renovacijai gali bendrijos, namų administratoriai. Gyventojai paskolas renovacijai esą gali gauti lengvatinėmis iki 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis.
Ministro teigimu, Europos Sąjungos fondų ir valstybės milijonai jau guli Finansų ministerijoje, vedamos derybos su bankais.
Nuspręsta, kad pinigai bus skiriami ne tik namams apšiltinti, bet ir inžineriniams tinklams, liftams, šilumos mazgų atnaujinti.
Specialistai šiuo metu rengia tipinius namų renovavimo projektus, bus nustatyta, kokie namai duoda geriausią taupymo efektą.
Tačiau idėja dėl paskolų, kurias reikės grąžinti per 10 metų, ėmimo namų renovacijai labai nepatiko susitikime su ministru dalyvavusiems statybininkams.
"15 procentų yra juokinga suma. Tie milijardai nepajudės iš mirties taško. Reikia kompleksiškai dirbti, renovuoti ištisus kvartalus ir neimti pinigų iš žmonių", - dėstė jie.
Ministras pripažino, kad renovacijos procesas judės sunkiai, todėl bus bandoma įtikinėti žmones, kad kreiptis dėl renovacijos verta.
"Mes skaičiavome taip: kad žmonėms po renovacijos grąžinus kreditus suma nebūtų didesnė, negu per tuos 10 metų būtų išleista už šildymą namo nerenovavus. Energetiniai ištekliai brangsta, tad efektas bus pasiektas", - aiškino jis.
Valstybė skyrė daugiabučių namų modernizacijai:
2005 m. - 3 mln. litų
2006 m. - 7 mln. litų
2007 m. - 15 mln. litų
2008 m. - 52,5 mln. litų
2009 m. - 171 mln. litų
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą