"Respublika" tapo pavojinga valdžiai

"Respublika" tapo pavojinga valdžiai

Jau 10 metų, kaip mes esame Europos Sąjungoje, daugiau kaip dvidešimt bandome gyventi pagal europines vertybes. Tačiau deklaruojamos europinės demokratijos vertybės taip ir liko tik lozungai. O jei reikia ką sudoroti, puikiausiai tinka partinėse mokyklose įkalti sovietiniai represiniai metodai. Tik dailinant demokratijos fasadą jie panaudojami subtiliau. Be to, represoriams neliepiama vykdyti užduočių. Už tai sumokama.

Šunkelis

Balandžio 28 dieną Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija paskelbė nuosprendį „Respublikai“, o balandžio 29 dieną į jį jau sureaguota. Tokiu greičiu net Lietuvos paštu siunčiami laiškai neateina, o štai sprendimas į reikiamas grandis nuskraidintas greičiau, nei tai sugebėtų padaryti valstybės įmonė. Už etiką pritaikyta finansinė nuobauda - atimta 12 proc. lengvata. Net sprendimo teismui apskųsti nespėta.

Kaip toks apynasris atsirado šalies teisės aktuose, nežino ir pečiais trauko ir kai kurie Seimo nariai. Tik neabejoja, kad tai subtilus sovietmečiu išmoktas susidorojimo būdas, per teisės akto pakeitimo procedūrą daugeliui prasprūdęs pro akis.

Buvęs žurnalistas, dabar Seimo narys Valdas Vasiliauskas sako bandysiąs panaikinti sovietmečiu alsuojantį vėzdą laisvam žodžiui ir jau įregistravo įstatymo pataisą. Tačiau jis siūlo pasidomėti, kas yra represoriai ir kas už tai jiems mokama.

„Ar žinote, kas inicijavo įstatymo pataisą, kuria remiantis su jumis susidoroja? - pasiteiravo politikas. - Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, netrukus grįžo dekretas iš Prezidentūros. Prezidentė įstatymui pritarė, tik buvo pora nekaltų papildymų, frazių. Netaikyti PVM lengvatos tiems, kurie neetiški“.

Tiesioginių žurnalistų veiklą reglamentuojančių teisės aktų keisti nedrįsta, pasirinktas aplinkkelis. „Aš ir pats tik dabar atkapsčiau pataisų iniciatorius ir neatsistebiu, kaip tai galėjo prasprūsti pro mano ir kitų akis“, - Prezidentūros veiklos subtilumu stebėjosi parlamentaras.

V.Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad pataisai pasirinktas ypač palankus vasaros metas, sesijos pabaiga. „Kai niekas nesitiki“, - patikslino V.Vasiliauskas.

„Rašėte apie „Snoro“ istorijas, o ši tema labai nemaloni Prezidentūrai, norėtų, kad „Snoro“ bankrotas kuo greičiau būtų užmirštas ir neeskaluojamas, ypač prieš rinkimus. Štai ir gavote dovanėlę“, - paaiškino politikas. „Respublika“ per du posėdžius nubausta 11 kartų, o į trečią posėdį susirinkusi komisija už viršytą leistiną teistumų normą priėmė finansines sankcijas lėmusį sprendimą. Visi nepalankūs sprendimai - tik už publikacijas apie „Snoro“ bankrotą, milžiniškų lėšų eikvojimą jau uždarytame banke. Bausta už atskirus sakinius tuose pačiuose straipsniuose, skundikai du - Prezidentūros globojamo Lietuvos banko pasikviestas Nilas Kuperis (Neil Cooper) ir Saimonas Friklis (Simon Frekley)...

Pinigai - už etiką

Seimo narys V.Vasiliauskas siūlo neapsiriboti vien įstatymų pakeitimų autoriais ir domėtis toliau, kas padeda sumanytojams įgyvendinti planus užtildyti nepalankią nuomonę. Ir kodėl.

„Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra savivaldos komisija. Ką tai reiškia? Mes patys save valdome, save kontroliuojame, aiškinamės santykius tarp savęs, - kam sukurta komisija, paaiškino V.Vasiliauskas. - O dabar padaryta, kad etikos komisija reguliuoja žurnalistų santykius su valdžia. Dar baisiau - reguliuoja mokesčius. Čia pasaulinio masto skandalas. Kur matėte, kad etika reguliuotų mokesčius. Etika - dvasinė sritis, kuri reguliuoja mūsų tarpusavio santykius, visiškai nesikiša į finansus. Kokia gali būti moralė už pinigus“.

Anksčiau žurnalui, paskui dienraščiui vadovavęs V.Vasiliauskas reziumavo aiškią įstatymo pakeitimo nuostatą: „Jeigu rašai tinkamai, tarnauji valdžiai, gauni lengvatą“.

Etika - už pinigus

Seimo narys suintrigavo, kad represijos pritaikomos anaiptol ne už dyką. Kažkas moka. Kas?

„Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kuri jus baudžia, sudaryta iš visuomeninių organizacijų atstovų. Visos tos organizacijos gauna iš valdžios piniginę paramą. Turi atskirą biudžeto eilutę ir yra finansuojamos iš visų bendro biudžeto“, - kalbėjo politikas. Tokias visuomenines nevyriausybines organizacijas politikas vadina „karikatūromis“. Kodėl? Ne todėl, kad jos atstovauja visuomenės lūkesčiams, o todėl, kad visuomenės interesams prieš valdžią atstovauja už pinigus. „Jos išlaikomos valdžios. Kokios jos visuomeninės, jeigu gauna dotacijas“, - stebėjosi politikas.

„Jeigu esi išlaikomas valdžios, vadinasi, vykdai valdžios užsakymus“, - paaiškino V.Vasiliauskas.

Ne tik per savo atstovaujamas organizacijas komisijos nariai esą penimi biudžeto pinigais. Besirūpindama, kad žiniasklaidos vėzdas būtų patikimas, valdžia esą dar moka etikos sargams už tai, kad nepatingėjo ateiti į posėdį. „Komisija išlaikoma valdžios, už kiekvieną posėdį nariams mokami pinigai, kad jie sėdėtų ant nepriklausomos žiniasklaidos sprando“, - paaiškino V.Vasiliauskas.

Vaikas šaltyje, ponia įžeista

„Finansinę sankciją už etiką reikia skubiai naikinti. Tai skandalas Europos Sąjungoje“, - piktinosi V.Vasiliauskas.

Seimo narys įsitikinęs, kad Leidėjų ir žurnalistų etikos komisija jau yra tapusi represijų įrankiu“. Toks griežtas pareiškimas verčia suglumti, bet politikas nelaukdamas paaiškina, kad „Respublika“ anaiptol ne vienintelė. Vos keliais posėdžiais anksčiau neetiškas tapo „Lietuvos rytas“, dar anksčiau „Lietuvos žinios“. Kaip tyčia, visi leidiniai, valdomi lietuviško kapitalo įmonių.

„Lietuvos žinios“ neetiškomis buvo pripažintos už tai, kad aprašė istoriją, kaip žiemą, spiginant šalčiui, greitoji pagalba eismo įvykio vietoje paliko mažametį. Aprašėme istoriją, viskas buvo teisybė, tik žurnalistė, rašiusi į numerį, nerado greitosios pagalbos vadovės ir nepaklausė jos nuomonės. Greitosios pagalbos vadovybė pasiskundė, ir leidinys buvo pripažintas neetišku“, - pasakojo politikas, ką patyrė savo kailiu, kai buvo minėto dienraščio redaktorius. Po pripažinimo neetišku, žinoma, imtasi ir kitų priemonių.

„Su etika ta komisija neturi nieko bendra. Kai norėsi mušti, lazdą visuomet gali rasti. Tie visi žmonės susiję su valdžia ir vykdo jos pageidavimus“, - be užuolankų pareiškė Seimo narys.

Netrykštate džiaugsmu? Rimbas!

Nors V.Vasiliauskas įsitikinęs, kad finansinės represijos už etiką neatitinka europinių demokratijos standartų, ES tyli. Tyli ir valstybės maitinamos nevyriausybinės organizacijos, šiaip jau deklaruojančios ginančios ES vertybes.

„Čia jums už tai, kad netrykštate dideliu džiaugsmu dėl Europos Sąjungos, kad į ją žiūrite skeptiškai. Štai jums už skepticizmą“, - paaiškino Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus Bičkauskas.

Su 10-osiomis metinėmis Europos Sąjungoje, draugai!

Buvęs politikas, dabar advokatas E.Bičkauskas turi savo nuomonę, kodėl ėmė ir netyčia sutapo, kad vienu metu neetiškais paskelbti tik lietuviško kapitalo leidiniai. Signataras sakė nujaučiąs, kad taip ruošiama dirva Skandinavijos kapitalo žiniasklaidai.

10 metų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete darbavęsis E.Bičkauskas tvirtina, kad finansines sankcijas turėtų taikyti anaiptol ne visuomenininkai. Tam yra teismų sistema, valstybės institucijos.

E.Bičkauskas suabejojo, ar tik nebus pradėtos įgyvendinti Konservatorių partijos šulų ir jų patarėjų parengtos „minkštosios technologijos“, kuriose numatyta, kas turi formuoti visuomenės nuomonę apie politiką, kultūrą, švietimą ir meną, socialinę lygybę ir apie teisingai nevienodas išmokas žemdirbiams. Dokumento originale tai skamba taip: „Ne ES ir NATO valstybių produkcija turi sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. Lietuvos televizijos kanalų eterio laiko“. Dar dokumente parašyta, kad „turi atsirasti objektyvus žiniasklaidos priemonių ir turinio vertinimas pagal tarnavimą Rusijos „minkštųjų galių“ strategijai. „Objektyviai įvertinta“ žiniasklaida turi būti apkrauta didesniais mokesčiais“.

Vogsime kaip rusai, gyvensime kaip skandinavai

Kodėl pašnekovas prakalbo, kad ruošiama dirva Skandinavijos žiniasklaidai, kodėl ne Prancūzijos ar Vokietijos? Gal ten mažiau Europos?

Atsakymo E.Bičkauskas siūlo ieškoti konservatorių kūrinyje apie „minkštąsias galias“ iš Rusijos. O kūrinio originale parašyta: „Lietuva turi sąmoningai stengtis surasti efektyvų vakarietiškų „minkštųjų galių“ plėtros Lietuvoje mechanizmą, taip siekdama sumažinti ir subalansuoti Rusijos „minkštųjų galių“ dominavimą. Tokiam tikslui labiausiai padėtų sąmoningos Lietuvos pastangos sparčiau ir efektyviau suartėti su geografiškai arčiausiomis, sėkmingomis vakarietiškomis šalimis - Skandinavijos valstybėmis. Jų ekonominė, socialinė, kultūrinė, gyvenimo kokybės sėkmė galėtų tapti įkvepiančiu pavyzdžiu ir nauja nacionaline ambicija Lietuvos visuomenei ir politinei bendruomenei.

Tokios Šiaurės šalių „minkštųjų galių“ stiprinimo pastangos turėtų prasidėti nuo žymiai intensyvesnio Skandinavijos šalių matomumo Lietuvos kultūrinėje ir informacinėje erdvėje. Tam yra visos galimybės, matant, koks stiprus yra Skandinavijos verslo dalyvavimas Lietuvos ekonomikoje. Šis dalyvavimas turi pasireikšti per kultūros, meno, kino, teatro, televizijos ir kitų sričių informacijos sklaidą Lietuvoje“.

Dokumentą rengė Rasos Juknevičienės (Seimo narė) vadovauta darbo grupė, į kurią įėjo Andrius Kubilius (Seimo narys), Arvydas Anušauskas (Seimo narys), Audronius Ažubalis (Seimo narys), Dainius Kreivys (Seimo narys), Mantas Adomėnas (Seimo narys), Kęstutis Škiudas (A.Kubiliaus patarėjas), Justas Šireika (buvęs A.Kubiliaus sekretorius), Andrius Vyšniauskas (A.Kubiliaus sekretorius), Indrė Pociūtė-Levickienė (buvusi R.Juknevičienės sekretorė), Ugnė Naujokaitytė (A.Kubiliaus sekretorė), Jaunius Petraitis (A.Ažubalio sekretorius).

P.S. Jeigu jums, kaip ir mums, nepriimtina, kad „Snoro“ bankroto specialistai iš Anglijos per pirmas 8 darbo dienas uždirbo 17 mln. litų, vėliau per mėnesį - iki 100 tūkst. litų, esate Rusijos „minkštoji galia“ ir neetiškas. Žinokime, jeigu mus iki galo privatizuos skandinavai, gyvensime kaip skandinavai. Mano 86 metų senelis jau dabar taip gyvena. Iš savo skurdžios 500 litų pensijos moka 8 litus Skandinavijos bankui, kad šis pervestų 17 litų už elektrą ir dar 5 litus už dujas. Jis, kaip skandinavas, į banką važinėja taksi, nes taupydamas lėšas bankas uždarė netoliese namų buvusį skyrių.

Rimantas ŠUKYS, buvęs Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas, pirmasis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas:

Aš buvau iš tų žmonių, kuris rengė pirmuosius teisės aktus, susijusius su viešosios informacijos rengimu, ir kūrė tokias organizacijas, kaip Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Buvau darbo grupės pirmininkas. Netgi priskirčiau save prie šios komisijos sumanytojų. Kuriant komisiją apie represijas net nekalbėta, ji kurta kitam tikslui. Reguliavimas turi būti, bet ne represinis. Gali būti neetiškos publikacijos, bet ne visas laikraštis ar televizijos kanalas.

Tik išsivadavę iš Sovietų Sąjungos gniaužtų visi labai bijojome cenzūros. Mūsų kurtą įstatymą tarptautiniai ekspertai tuomet pripažino kaip vieną pažangiausių. Bet dabar matau, kad padarėme didžiulę klaidą. Viskas dėl cenzūros baimės. Neleidome partijoms turėti savo laikraščių, kaip turėjo Komunistų partija. O partijos vis tiek ieško įtakos, tik tai daroma užslėptai. Vis dėlto būtų buvę geriau perimti komunistinį modelį, kiekviena partija galėtų turėti po laikraštį, tik viešai būtų deklaruota, kokiai partijai kas priklauso. O išėjo taip, kad politikams daug patogiau prisidengti kitais tikslais, niekas savo interesų nedeklaruoja, jie paslėpti. Atsirado patogi priedanga, net nežinome, kas ir dėl ko veikia. Labiausiai bijojome, kad žiniasklaida netaptų partinių interesų įrankiu, o išėjo būtent taip.

Įžvelgiu ir dar vieną labai pavojingą tendenciją. Čia jau mada. Tiesioginiuose teisės aktuose viskas sudėliota tvarkingai, o taisyklėse, tvarkose ir dar bala žino kur numatytos tai sankcijos, tai dar kas. Ir tuo labai lengva manipuliuoti, taisykles ir tvarkas galima keisti pagal poreikį. Netgi kai nori susidoroti su vienu asmeniu, visai nesunku pakeisti kokią nors tvarką ar taisyklę. Juo labiau kad jas keičia ne centrinė valdžia balsų dauguma, o kokia nors ministerija ar kita įstaiga. Nors akivaizdu, kad veikia partiniai interesai, jie pasislepia už kitų nugaros.

Žiniasklaidą kontroliuoti norėta nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo, nors deklaruota priešingai. Pamenu, vos priėmus Visuomenės informavimo įstatymą kaip darbo grupės vadovas peržvelgiau dar ir Aukščiausiosios Tarybos darbotvarkę, - ir man plaukai iš siaubo pasišiaušia. Įstatymo pakeitimas numatytas ypatingos skubos tvarka. Ne karas, ne nelaimė, o Visuomenės informavimo įstatymas papildomas vienu sakiniu ypatingos skubos tvarka. Būtent tokiu, kuris numato, kad kiekvienam naujam laikraščiui leisti reikalingas Vyriausybės sutikimas. Nepriklausomybės aušroje - sovietinė cenzūra! Ir dar ypatingos skubos tvarka.

Valdžioje tada buvo konservatoriai. Tekinas nulėkiau pas Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį. Sakau, karas neprasideda, o ypatingos skubos tvarka nukertama tai, kas yra pasiekta kuriant demokratišką žiniasklaidą. Kalbėjome apie demokratiją. Bet kai mandagiau pasakiau, kad ne visuomet jūs būsite valdžioje, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas sukluso.

Mes sutarėme, kad bus išsiaiškinti tokių pataisų iniciatoriai. Darbotvarkėje šios pataisos nebeliko, o jų iniciatorių aš iki šiol nesužinojau. Tuomet didelė grėsmė nuslinko į šoną. Stebint tai, kas vyksta dabar, kyla klausimas, ar negrįžtama prie tų pačių bandymų.

Povilas GYLYS, Seimo narys, buvęs teisiamas už tai, kad taikia protesto akcija prie Prezidentūros ir Seimo bandė pasmerkti smurtą, bet akcijos organizatoriai nebuvo gavę leidimo mitinguoti po centrinės valdžios langais:

Vienintelis būdas yra kovoti prieš tokius dalykus. Aš pats buvau teisiamas.

„Snoro“ istorijos aplinkybės kelia didelių abejonių ir yra pagrindo manyti, kad taip tiesiog bandoma užglaistyti istoriją, dėl kurios mokesčių mokėtojai neteko apie 4 mlrd. litų. Jeigu tai būtų įvykę kitoje politinėje situacijoje, būtų keliamas didžiulis triukšmas. O šiuo atveju bandoma užglaistyti.

Žiniasklaidos užduotis būti sanitaru, kelti klausimus, abejones. Mes visi suprantame, kad žiniasklaida - ne prokuratūra, neturi tokių galių, tokių galimybių. Žiniasklaida gali būti netiksli, bet žodžio laisvė tam ir egzistuoja, kad viešojoje erdvėje pasirodytų žinios apie tai, kad yra įtartinų dalykų. Žiniasklaida - tai ta jėga, kuri atlieka esminį vaidmenį kovojant su korupcija ir valdžios klaidomis.

Prokurorai ir tie suklysta. Sulaiko žmogų, viešai paskelbia, nufilmuoja su antrankiais, uždaro į areštinę, tiria, o paskui paaiškėja, kad žmogus nekaltas. O žiniasklaidai neleidžiama suklysti, nors ji darbą atlieka operatyviai ir neturi tokių pajėgų, tokių galimybių, kokias turi prokuratūra ar policija.

Man nuostabą kelia ir pagreitinta reakcija pritaikyti finansines sankcijas. Duodamas signalas, kad negalite kritiškai rašyti, naikinama tiriamoji žurnalistika.

Seime taip pat veikia Etikos komisija, bet už etikos nusižengimus Seimo nariams finansinės sankcijos netaikomos, atlyginimas nenukerpamas.

Teisti turi teisinė sistema, o ne visuomenininkai. Mechanizmas turi būti keičiamas ir šį klausimą Seime mes tikrai kelsime jau artimiausiu metu. Ginsime žiniasklaidą, nes taip uždusins paskutinę viltį turėti laisvą žiniasklaidą.

Vladas VERTELIS, dienraščio „Šiaulių kraštas“ vyriausiasis redaktorius:

Šios finansinės sankcijos ir kelias iki jų - susidorojimas. Absurdas. Kas buvo rašyta „Respublikoje“, tvirtinasi - dėl „Snoro“ bankroto administratorių veiklos pradėta baudžiamoji byla, vyksta ikiteisminiai tyrimai, - o žurnalistai sulaukia sankcijų. Tokio pobūdžio komisijos į temas turi žvelgti plačiau, žurnalistika nėra taip lengvai suprantamas dalykas iš gatvės atėjusiems žmonėms. O pasižiūrėjus į komisijos sudėtį kyla įtarimų, kad mūsų darbo specifikos jie nesupranta.

Kita vertus, tokie žmonės labai reikalingi, kai reikia tik sprendimo sankcijoms pritaikyti. Tokios komisijos tampa kovos prieš lietuvišką žiniasklaidą įrankiu. Gali vogti, nes kai bus paviešinta, komisijos su mikroskopu ieškos netikslumo. Nes etika labai platus dalykas, jeigu vienas žmogus konkretų žodį priima kaip įžeidimą, o kitas - kaip humorą. Žiniasklaidos savireguliacijos sistemą reikia kuo greičiau keisti, nes „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“ - tai tik pirmosios kregždės. Netgi turiu nuojautų, kad tolesni sprendimai ir sankcijos pagal sąrašą palies „Šiaulių kraštą“, „Vakarų ekspresą“, „Kauno dieną“. Visus, kuriuos dar valdo lietuviškas kapitalas.

Viskas vardan mūsų integracijos į Europos Sąjungą, vardan būsimos federacijos. Kad nebūtų kitokios nuomonės, kad neiškiltų nacionaliniai interesai, kad niekas nebeprimintų, jog mums svarbi kalba, mūsų nacionalinė valiuta, mūsų himnas, vėliava, mūsų simboliai. Jeigu neteksime lito, greitai neteksime ir himno, o paskui ir viso kito.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder