Seimo pirmininkė, kuri taip pat dar neturi aiškios nuomonės, kaip reikėtų įgyvendinti Konstitucinio Teismo nurodymą, yra tikra tik dėl vieno: Seimas privalo pakoreguoti rinkimų apygardų įstatymą. Vis dėlto, pasak L.Graužinienės, turbūt geriausia išeitis - perbraižyti apygardų ribas.
„Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo kito kelio jau nėra. Seimas privalo pakoreguoti įstatymą, ir Vyriausioji rinkimų komisija privalo perbraižyti ribas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Priešingu atveju, jeigu nebus imtasi pokyčių rinkiminėje sistemoje, kai kur gali užginčyti rinkimus, ir tie rinkimai bus paskelbti neteisėtais. Tai reiškia, kad reikės vėl taisyti teisinę bazę, perbraižyti rinkimines apylinkes ir iš naujo rengti rinkimus“, - sakė Seimo vadovė.
Per pirmąjį pasitarimą šiuo klausimu praėjusią savaitę socialdemokratai išdėstė teisingumo ministro J.Bernatonio nuomonę, kad reikėtų iš viso atsisakyti vienmandačių apygardų, rinkėjams paliekant galimybę balsuoti tik už politikus, esančius sąrašuose. Šios idėjos dabar jau nebepalaiko ir patys socialdemokratai. Anot socialdemokratų frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės, nuspręsta, kad bent jau iki artimiausių rinkimų tam per mažai laiko. Jie linksta prie L.Graužinienės nuomonės: kad būtų perbraižytos apygardų ribos. Tam pritaria ir valdančioji Darbo partijos frakcija.
„Rinkimų sistemos keitimas - labai rimtas žingsnis šalies politiniame gyvenime. Negalime jo priimti deramai neišdiskutavę, neapsvarstę ir neaptarę su visuomene. Mes pasigedome diskusijų iš proporcinės rinkimų sistemos siūlytojų pusės ir manome, kad 2016 m. skubėti keisti rinkimų sistemą būtų neprotinga“, - teigė Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.
Seime šiuo klausimu paskirtas dirbti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
„Galbūt tikrai atėjo laikas rinkimų sistemos pokyčiams, bet jie neturėtų būti daromi dabartinių Seimo narių, t.y. daryti pokyčius sau“, - atkreipė dėmesį komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas.
O konservatorių frakcijos narys Kęstutis Masiulis pasiūlė dar originalesnę idėją - įsteigti atskirą Užsienio lietuvių rinkimų apygardą.
„Užsienyje gyvena apie 260 tūkst. Lietuvos piliečių, tai apie 9 proc. visų piliečių, tačiau iki šiol jie mažai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime. Kaip rodo kitų šalių patirtis, būtina stiprinti emigrantų ir parlamento ryšius, o vienas iš efektyviausių būdų yra įsteigti užsienyje gyvenančių piliečių rinkimų apygardą, kad būtų išrinktas užsienio lietuvių atstovas. Taip yra Kroatijoje, kur renkami 3 parlamentarai iš 140, ar Portugalijoje, kur renkami 4 iš 230. Vienas atstovas galėtų būti renkamas ir Lietuvoje“, - sakė parlamentaras.
Iki šiol įstatymas numatė, kad kitose valstybėse esantys Lietuvos piliečiai įrašomi į Naujamiesčio rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą. Pasak K.Masiulio, dėl to šioje apygardoje rinkėjų skaičius būna gerokai didesnis nei kitur Lietuvoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą