Romo Kalantos žūties 40-metis bus minimas beveik dvi savaites
Gegužės 11-23 d. Lietuvoje vyks minėjimo renginiai, skirti Romo Kalantos aukos ir vykusio jaunimo pasipriešinimo 40-mečio sukakčiai atminti, pranešė Seimas.
Minėjimo renginių programoje Kaune ir Vilniuje numatomos įvairios diskusijos, parodos, koncertai, poezijos skaitymai, kino filmų peržiūros, konferencijos. Vilniuje Genocido aukų muziejuje gegužės 12-13 d. vyks atvirų durų dienos.
Protestuodamas prieš sovietinę okupaciją R. Kalanta susidegino 1972 m. gegužės 14 d. Kauno sode, prie Muzikinio teatro. Oficialiais duomenimis, jis mirė 1972 m. gegužės 15 d. 4 val. ryto.
R. Kalantos susideginimas sukėlė spontanišką pasipriešinimą, nesankcionuotus jaunimo protestus prieš SSRS okupaciją. Nors KGB, siekdama išvengti žmonių susibūrimo, paankstino R. Kalantos laidotuves, į jas vis tiek susirinko daug jaunimo, kuris nešė ir dėjo gėles jo žūties vietoje.
Kaune prasidėjo antisovietinis bruzdėjimas, išaugęs į atvirą pasipriešinimą. 1972 m. gegužės 18-19 d. vyko demonstracijos, kuriose dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Eidami Kauno gatvėmis jie skandavo: "Laisvę Lietuvai!", "Laisvę hipiams!". Mieste buvo platinami atsišaukimai "Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!", "Tegyvuoja Gegužės 18-oji!".
Pažymėtina, kad antisovietiniai neramumai Kaune tuo metu buvo vieni gausiausių SSRS mastu. Valdžia prieš manifestantus metė ne tik miliciją, bet ir desantininkų bei saugumiečių būrius.
2000 m. liepos 4 d. R. Kalanta po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. 1990 m. gruodžio 27 d. buvo išleistas įsakymas jo kapą laikyti vietinės reikšmės istorijos paminklu. 2005 m. R. Kalantai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.
Rašyti komentarą