Romualdas Ozolas: tautinis jaunimas privalo švęsti Kovo 11-ąją

Romualdas Ozolas: tautinis jaunimas privalo švęsti Kovo 11-ąją

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungai turi būti leidžiama rengti eitynes Kovo 11-osios dienos proga, nes, ar švęsti tokią dieną, yra nediskutuotinas klausimas, mano Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas.

"Ar švęsti, kaip švęsti - čia nediskutuotinas klausimas, nes švęsti reikia, švęsti galime ir švęsti turime (...), tai ne nusikaltimas, nes nusikaltimas yra trukdyti ką nors", - pirmadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje "Ar švęsti Kovo 11-ąją - nusikaltimas?" kalbėjo jis.

Prisimindamas Vilniaus miesto savivaldybės nenorą suteikti Lietuvių tautinio jaunimo sąjungai leidimą žygiuoti sostinės Gedimino prospektu, R. Ozolas pažymėjo, jog valdžia vis dar mano turinti teisę reguliuoti visuomenės politinės valios raišką.

"Tačiau aikštės ir gatvės prigimtine teise priklauso visuomenei. Niekur kitur negali žmonės susirinkti, kaip tik gatvėse ir aikštėse", - sakė jis.

Eitynių organizatorius, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka pasakojo, kad jos susiformavo stichiškai, patriotiškai nusiteikusiam jaunimui siekiant parodyti, kad šalies nepriklausomybei ne tik pritariama, bet ji kartu yra ir švenčiama.

"Kovo 11-oji - mūsų valstybingumo simbolis. Tai būdas parodyti, kad mums ne vis vien, kad Lietuva liktų nepriklausoma ir suvereni. Tai patriotizmo, pilietiškumo šventė, juk niekas tų žmonių nevaro, neveža autobusais, o atvažiuoja jaunimas iš visos Lietuvos tam, kad tą dieną prasieitų pagrindine sostines gatve, tačiau aš įžvelgiu tam tikrą tendenciją, kad vis bandoma kišti pagalius į ratus toms eitynėms, nors nuo 2009 m., kuomet jos ir pradėtos oficialiai organizuoti, neįvyko jokio didesnio incidento", - teigė J. Panka ir pridūrė, jog tai patvirtino ir policija.

Jam antrino ir Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila, tvirtinęs, jog ir pats kelis kartus dalyvavo tokio pobūdžio eitynėse ir matė, kaip provokatorius policija iškart "supakuodavo".

"Reikia žiūrėti, kur link žengia mūsų visuomenė po įstojimo į Europos Sąjungą. Bet kokia valstybingumo raiška yra pakertama šaknyse ar bent jau bandoma taip padaryti. Skiepijama absoliučiai kita, kosmopolitinė tendencija, per kurią bandoma padaryti ES federacine valstybe (...). Vyksta procesas, kurio metu yra užgožiamas valstybingumas", - kalbėjo jis.

Filosofas Krescencijus Stoškus spaudos konferencijoje pažymėjo, jog, remdamiesi Konstitucija, Lietuvoje sukūrėme "šiokią tokią" tautos atstovavimo sistemą, tačiau kol kas nesama taisyklių realizuoti dalyvaujamosios demokratijos. Jo teigimu, įstatymas, numatantis susirinkimų ir demonstracijų laisves, yra labai dviprasmiškas.

"Grįžtama prie tarybinės sistemos, bandant įvesti griežtąją tvarką (...). Valstybės vairas uzurpuojamas bijant įsileisti visuomenę į valstybės reikalų tvarkymą - valstybė nenori dalintis valdžia su visuomene", - konstatavo jis.

J. Panka atskleidė, jog 2013 m. Kovo 11-osios dienos eitynėms prašė leidimo žygiuoti 5 tūkst. žmonių.

"Tikiu, kad sveikas protas nugalės, ir mes žygiuosime kaip ir kiekvienais metais Gedimino prospektu. Jeigu savivaldybė bandys daryti kokias nors kliūtis, neatmetame galimybės ir kreiptis į teismą", - atviravo jis.

R. Ozolas, išreikšdamas paramą Lietuvių tautinio jaunimo sąjungai, pabrėžė, jog tautinis jaunimas privalo žygiuoti, nes tai yra jų teisė.

" Jūsų elgesys yra valstybinis, o bandančiųjų trukdyti - antivalstybinis ir antikonstitucinis", - pažymėjo Nepriklausomybės akto signataras.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder