Rugsėjo 1-oji, nors ir nevalstybinė, bet, galima sakyti, - visaliaudinė šventė. Dirbantiems tėvams šią dieną iškyla nemaža problema: kad paruoštų ir palydėtų vaikus į mokyklą, mažiausiai pusdieniui tenka atsiprašyti iš darbo.
Kasmet, artėjant mokslo pradžios šventei, moksleivių tėvai kalba apie tai, kad rugsėjo 1-oji turėtų būti paskelbta nedarbo diena. Nors ne visi dirbantieji turi mokyklinio amžiaus vaikų, tačiau, pasak kai kurių pašnekovų, ir per Žolines ne visi eina į bažnyčią.
Praėjusiais metais Seimo narė Dangutė Mikutienė buvo inicijavusi Švenčių dienų įstatymo pataisą ir siūlė rugsėjo pirmąją paskelbti nedarbo diena. Nors tuomet šis pasiūlymas parlamentarų balsų dauguma buvo atmestas, Seimo narė neatmeta galimybės šiemet šią pataisą inicijuoti dar kartą.
Šeimos šventė
Trečiokę auginanti mama "Vakarų ekspresui" guodėsi, jog jau trečius metus prieš rugsėjo 1-ąją susiduria su ta pačia problema.
Ponia Danutė sakė, jog po iškilmių mokykloje tėvai pakviečiami į klases ir mokytojai jiems suteikia pačią būtiniausią informaciją.
"Pagaliau, norisi tokią dieną pabūti kartu su vaiku, surengti jam mažytę šventę. Juk tai išties įvykis visai šeimai. Laisva diena daug reikalingesnė rugsėjo pirmąją nei per Žolines", - įsitikinusi pašnekovė.
Ponia Danutė akcentavo ir tai, kad išleisti pradinuką vieną į mokyklą nesaugu.
Būtų nuskriausti pedagogai
"Šiais laikais, kuomet daugelis šeimų augina tik vieną vaiką, jo pirmieji žingsniai į mokyklą yra didžiulė šventė tėvams. Labai dažnai į pirmąją pamoką vaiką lydi abu tėveliai. O tokio atvejo, kad pirmaklasis ateitų į mokyklą vienas, neatsimenu. Ir ne tik pirmaklasius - visus pradinukus kas nors palydi į šventę. Jei abu tėvai dirbantys, vaikas neturi senelių, iš tiesų kyla daug problemų", - pasakojo Prano Mašioto vidurinės mokyklos direktorė Janina Grigienė.
Direktorė minėjo, kad rugsėjo 1-osios šventė paprastai mokyklose užsitęsia iki pietų.
"Žinoma, galima paprašyti nedirbančio kaimyno, kad palydėtų vaiką į mokyklą, bet tokiu atveju keičiasi šeimos samprata", - svarstė M. Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Dumčius.
Direktorius, be kita ko, minėjo, jog labiausiai nukenčia tie vaikai, kurių tėvai dirba didelėse įmonėse, ypač kai darbdaviai užsieniečiai. V. Dumčius sakė pastebėjęs, kad tokių įmonių savininkai nenoriai išleidžia tėvus iš darbo.
"Mūsų šeimoje - kita problema, mes abudu - pedagogai. Todėl ir taip nėra kam vaikų į mokyklą palydėti. Žinoma, jei rugsėjo 1-oji būtų nedarbo diena, gal būtų nuskriausti mokytojai, nes jie vis tiek turėtų eiti į darbą", - svarstė V. Dumčius.
Šiai minčiai pritarė ir "Ąžuolyno" gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė. Ji atsiminė, jog praėjusiais metais Seimo narė Dangutė Mikutienė inicijavo Švenčių dienų įstatymo pataisą ir siūlė rugsėjo 1-ąją paskelbti nedarbo diena.
Tuomet, pasak V. Prižgintienės, buvo apklausta didžioji dalis švietimo bendruomenės. Direktorė sakė, jog ši mintis buvo priimta dviprasmiškai.
"Žiūrint iš tėvų pozicijos, būtų labai gerai, jei rugsėjo 1-oji būtų nedarbo diena. Tačiau tokiu atveju būtų diskriminuojami patys pedagogai. Visų pirma juridiškai sunku būtų išspręsti tos dienos darbo apmokėjimą mokytojams, nes teoriškai jie nedirbtų, tačiau praktiškai turėtų eiti į darbą. Jie liktų nuskriausti", - sakė "Ąžuolyno" gimnazijos direktorė.
Seime - skirtingi argumentai
Seimo narė Dangutė Mikutienė teigė, jog toks argumentas jai atrodo juokingas, mat pedagogai ir taip tą dieną nedirba.
"Juk visi žinome, kad tiek moksleiviams, tiek mokiniams rugsėjo 1-oji yra šventė, joks darbas tą dieną nevyksta", - "Vakarų ekspresui" teigė Seimo narė.
D. Mikutienės praėjusių metų pavasarį pasiūlyta įstatymo pataisa, kad rugsėjo 1-oji būtų nedarbo diena, kitų parlamentarų nebuvo palaikyta. Pasak D. Mikutienės, tuomet pagrindinis argumentas buvo tas, jog tokiu atveju nukentėtų valstybės biudžetas.
"Finansų ministerija tuomet pareiškė, kad valstybės biudžetas prarastų daug lėšų. Tačiau bet kuriuo atveju rugsėjo 1-ąją į darbą neina mažiausiai du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Be to, visi tie žmonės patiria stresą, nes tai daro neteisėtai, turi žemintis darbdaviams, kad juos išleistų. Argi nebūtų paprasčiau, jei ši diena oficialiai būtų šventinė?" - kalbėjo D. Mikutienė.
Kolegės idėjai nepritarusi klaipėdietė Seimo narė Irena Šiaulienė argumentavo: "Kiekviena protinga mama supranta, kad turi teisę pasilikti vieną laisvą dieną nuo kasmetinių atostogų ir tuomet niekieno nevaržoma švęsti rugsėjo 1-ąją. Nematau čia jokios problemos", - sakė I. Šiaulienė.
Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius teigė nematąs būtinybės skelbti rugsėjo 1-ąją nedarbo diena. Pasak jo, nors ši diena oficialiai ir nėra paskelbta laisva diena, bet tiek biudžetinių įstaigų vadovai, tiek verslininkai suteikia visas galimybes savo darbuotojams tą dieną būti kartu su vaikais.
"Aš pernai pritariau D. Mikutienės idėjai, tačiau kuomet buvo padaryti ekonominiai skaičiavimai, kurių Seimo nariai negalėjo nepaisyti, suvokiau, kad nedirbti per rugsėjo 1-ąją būtų nuostolinga valstybei. Be to, visame pasaulyje tėra mažai pavyzdžių, kad ši diena oficialiai būtų paskelbta nedarbo", - teigė A. Monkevičius.
Nedrįsta išsiprašyti
Daugelio uostamiesčio įmonių vadovai tikino, jog jokių problemų dėl rugsėjo 1-osios nekyla ir darbuotojai, norintys lydėti savo vaiką į mokyklą, tą dieną kelioms valandoms gali išsiprašyti iš darbo. Tai esą tik susitarimo reikalas.
Tačiau kai kurie jų pripažino, jog noriai išleidžiami tik pirmokėlių tėveliai, tuo tarpu vyresniųjų klasių moksleivių tėvai patys nedrįsta prašytis iš darbo.
"Žinoma, kad padarius rugsėjo 1-ąją nedarbo diena, daugelis tėvelių lengviau atsipūstų. Dabar gi, kuomet darbas yra didžiulė vertybė, daugelis jų neišdrįsta prašytis iš darbo asmeniniais reikalais ir daro tai tik prispirti būtinybės", - svarstė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintaras Petraitis, pridurdamas, jog Savivaldybėje rugsėjo 1-ąją iš darbo trumpam atsiprašo tik keletas darbuotojų.
Mažiausiai problemų iškyla tose įmonėse, kur dirbama pamainomis. Tie tėveliai, kurie nori lydėti vaikus į mokyklą, tą dieną pasiprašo į vakarinę pamainą.
Reikia visuomenės spaudimo
D. Mikutienė sakė, jog pernai, prieš inicijuodama šią pataisą, ji apklausė savivaldybių, švietimo bendruomenių atstovus ir daugelis apklaustųjų jai pritarė.
Nepaisant to, D. Mikutienei praėjusiais metais pavyko pasiekti tik tai, kad rugsėjo pirmoji buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir pavadinta Mokslo ir žinių diena.
Seimo narė vakar neatmetė galimybės, jog dar kartą bandys įgyvendinti savo idėją.
"Manau, kad turėtų būti iš naujo apsvarstytos visos valstybinės šventės. Reikia sužinoti gyventojų nuomonę, per kurią šventę jiems reikalingesnė nedarbo diena: ar, pavyzdžiui, per Jonines, ar rugsėjo 1-ąją. Juk tikrai Lietuvoje yra daug daugiau moksleivių tėvelių nei Jonų. Tiesiog, matyt, reikia didesnio pačios visuomenės spaudimo. Puikiai pavykusi akcija "Laisvę Joninėms" įkvėpė dar kartą grįžti prie minties, kad Mokslo ir žinių diena turi būti įtraukta į nedarbo dienų sąrašą", - teigė D. Mikutienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą