Susirūpinimas dėl to išsakytas Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusija verslo tarybos prie Lietuvos pramonininkų konfederacijos kartu su Rusijos verslo taryba bendradarbiavimui su Lietuva uostamiestyje surengtame tarptautiniame verslo forume "Lietuva - Rusija: krovinių transportavimas ir logistika".
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, kaliningradiečiai taip pat yra sunerimę dėl NVS šalių muitų sąjungos, kad šioji nesutrikdytų tranzito srauto į Baltijos valstybes.
Beje, dėl krovinių tranzito per Lietuvą tarifo kaliningradiečiai priekaištauja ir Lietuvai. Anot federalinės įmonės "Rosmorport" Kaliningrado filialo direktoriaus Georgijaus Sebovo, per dideli tarifai yra įsisenėjusi problema, dėl kurios nukenčia abi šalys.
Subalansuoti abiejose pusėse rinkliavų už krovinių pervežimą tarifus, kad būtų pritraukta daugiau krovinių Klaipėdos ir Kaliningrado uostų kryptimi, siekia ir bendrovė "Lietuvos geležinkeliai".
Vežėjų automobilių keliais asociacija "Linava" pasisako prieš tai, kad Rusijos vežėjams būtų naujai įvestas reikalavimas mokėti kelių mokesčius Lietuvoje, nes tokiu atveju Lietuvos vežėjai taip pat turėtų mokėti analogišką rinkliavą Rusijoje ir sumokėtų kur kas daugiau.
Forume taip pat akcentuota abiejų šalių bendradarbiavimo ir kontaktų mezgimo reikšmė.
Tiesa, anot E. Gentvilo, abu uostai buvo ir liks konkurentai, kovos dėl krovinio, tačiau krovinių užteks abiem, nes jų daugės. Jis taip pat išreiškė abejonę dėl Kaliningrado srities užmojų statyti giliavandenį uostą. Kaliningradiečių pasiūlymas Klaipėdai bendradarbiauti statant giliavandenį uostą, anot E. Gentvilo, gal ir turi prasmės - teoriškai įmanoma, kad atsirastų vadinamasis habas, iš kurio kroviniai būtų perskirstomi į kitus uostus.
Vis dėlto abejojama, ar jis galėtų būti Kaliningrade arba Baltijske - Rusijos valdžia savo elgesiu demonstruoja, jog yra pasirinkusi daugiau investuoti ne į Kaliningrado srities uostus, o į Ustlugą. Tačiau, anot E. Gentvilo, statant giliavandenį uostą išloštų ir tie, kurie "grotų antruoju smuiku".
| Skaičiai ir faktai |
| 2009 m. Rusijos krovinių dalis sudarė 11,9 proc. (3,3 mln. tonų) bendros Klaipėdos uosto krovinių apyvartos. |
| Lietuvos geležinkeliais tarp Lietuvos ir Rusijos 2008 metais iš viso vežta 22,5 mln., 2009 m. - 16,1 mln. tonų krovinių. Per Klaipėdą geležinkeliais vežta 3,24 mln., o Kaliningrado srities kryptimi - 10,8 mln. tonų krovinių. |
| Asociacijos "Linava" duomenimis, į Rusiją krovinius gabena daugiau kaip 600 Lietuvos autotransporto bendrovių. 2010 metams Lietuvos autovežėjams iš pradžių buvo skirta 60 tūkst. leidimų vežti krovinius į Rusiją, vėliau su Rusijos puse sutarta dar dėl 55 tūkst.papildomų leidimų. |
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą