Jubiliejus
Šiandien Lietuvos persitvarkymo sąjūdis švenčia 20 metų įkūrimo jubiliejų. "Vakarų ekspresas" tęsia istoriko Vyganto Vareikio apžvalgą, kaip Sąjūdis atėjo į Klaipėdą. Žinia, uostamiesčio Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimo jubiliejų minėsime liepos 6-ąją.
Nuotaikos Klaipėdoje buvo budriai stebimos KGB akių, nes uoste lankydavosi užsienio jūreiviai, o lietuvių jūrininkai ne kartą pasiliko užsienio uostuose. Nepaisant to, mieste buvo ir atvirų antisovietinių nuotaikų - pasirodydavo antisovietinių lapelių, kuriuos platindavo nepriklausomos grupės, ant pastatų atsirasdavo antirusiškų užrašų, patriotai keldavo tautines vėliavas.
1968 metais Jonas Šilinskas, Stasys Balkaitis ir Aleksas Pašilis, kuris aktyviai dalyvavo Klaipėdos Sąjūdžio veikloje ir buvo Girulių bokšto apsaugos per 1991 metų sausio įvykius organizatorius, protestuodami prieš sovietų tankų įsiveržimą į Čekoslovakiją, naktį iškėlė kelias trispalves lietuviškas vėliavas ant Klaipėdos namų ir pradėjo platinti antisovietinius lapelius. 1970 metų vasario 16-ąją minėdami Lietuvos nepriklausomybės dieną ant celiuliozės kombinato kamino jie vėl iškėlė trispalvę vėliavą. Tais pačiais metais jie buvo suimti ir nuteisti kalėti nuo 3 iki 5 metų.
Aštuntajame dešimtmetyje miesto kultūrinį ir intelektualinį gyvenimą suaktyvino Šiaulių pedagoginio instituto fakultetų, Valstybinės konservatorijos fakultetų, Vilniaus dailės instituto Vaizdinės agitacijos katedros įsteigimas ir gausėjanti humanitarinė inteligentija - dailininkai, muzikai, literatai, atvykę į uostamiestį iš kitų Lietuvos miestų. Buvo pradėti restauruoti XVIII-XIX a. fachverkiniai ir mūriniai namai, sandėliai, neogotikinis paštas, neoklasicistinio Dramos teatro pastato rekonstrukcija (beje, kaip vėliau paaiškėjo, - nesėkminga).
Atvykę menininkai, mokslo darbuotojai formavo Klaipėdos miestietiškumą ir terpę patriotinių bei liberalių idėjų sklaidai. Klaipėdos miesto vadovai buvo įžvalgūs - dėstytojams, menininkams, rašytojams valstybiniai butai būdavo suteikiami pakankamai greitai - po trijų mėnesių, po metų, o kartais - net po kelių savaičių, nors norint gauti atskirą gyvenamąjį plotą reikėdavo Klaipėdoje pragyventi penkerius metus.
Terpė tautinėms idėjoms Klaipėdoje buvo sukurta tarp lietuvių, nes rusakalbiams klaipėdiečiams tokie dalykai nerūpėjo. Imperinis kūdikis - organizacija "Jedinstvo", žaisdama paprastų žmonių jausmais ir baimėmis, buvo susisukusi lizdus Klaipėdos uosto struktūrose ir rusakalbių mokyklose. Klaipėdoje pasitaikydavo sovietinio vandalizmo aktų, nors ir grįstų gerais ketinimais. Taip 1977 metais vietoje buvusių senųjų miesto kapinių buvo įkurtas M. Mažvydo skulptūrų parkas. Dionyzas Varkalis, vėliau tapęs aktyviu sąjūdiečių, naršė po griaunamas kapines, veždamas ir taip išsaugodamas originalius kryžius ir tvorų likučius, kuriuos šiandien galime pamatyti Kalvystės muziejuje.
Nauji vėjai mieste papūtė 1987 metų vasarą, kai, spaudžiant tikintiesiems, Lietuvos komunistų partijos vadovybė leido Vyriausybei nuo 1989 metų perduoti filharmonijos pastatą katalikų bendruomenės reikmėms. Atrodytų, klausimas buvo išspręstas - komunistai atėmė, komunistai ir atidavė, bet pamažu Lietuvoje brendo padėtis, kurios valdžia jau nebesugebėjo kontroliuoti.
1987 metų rugpjūtį Lietuvos laisvės lyga Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo pasmerkė Molotovo-Ribentropo paktą, kuris sudarė sąlygas Lietuvos okupacijai. Prasidėjo represijos prieš mitingo dalyvius, o laikraščiuose pasirodė jį smerkiantys straipsniai. Jeigu jų autoriai būtų žinoję, kad nepraeis nė metai ir viskas apsivers...
1988 metų vasario 16 dieną mieste dar budėjo kariškiai, policija, darbo kolektyvai - tam, kad kokie "nacionalistai" neiškeltų trispalvės vėliavos, vyko valdžios organizuoti protesto prieš JAV prezidento Ronaldo Reigano telegramą, sveikinančią lietuvius su nepriklausomybės 70-mečiu, susirinkimai. Klaipėdos kolektyvuose karjeros siekiantys komjaunuoliai niekieno neverčiami puolė smerkti R. Reiganą ir Vasario 16-osios Aktą.
Tų metų pavasarį jaunas filosofas (dabar Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade) Arvydas Juozaitis Lietuvos dailininkų sąjungoje perskaitytoje paskaitoje "Valstybė ir kultūra" viešai iškėlė Vasario 16-osios reikšmę Lietuvai.
Balandžio mėnesį susikūrė Tautos frontas Estijoje, o birželio 3 dieną į Mokslų akademijos salę susirinko Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kūrėjai. Pirmosios žinios apie tai, jog Vilniuje kuriasi judėjimo, remiančio Gorbačiovo permainas, užuomazgos, Klaipėdą pasiekė 1988 metų birželio pabaigoje. Uostamiestyje pasirodė ir Arvydo Juozaičio paskaitos tekstas, o kiek vėliau paplito Lietuvos laisvės lygos suorganizuoto mitingo prie Vilniaus archikatedros vaizdajuostės. Birželio mėnesį Klaipėdą pasiekė ir Estijos liaudies fronto leidiniai.
Vilniuje susikūręs Sąjūdis pradėjo ieškoti kelių užmegzti ryšius su klaipėdiečiais, kurie iš pradžių buvo ne struktūriniai, o asmeniniai. Vienas pirmųjų klaipėdiečių aktyvistų bandymų aptarti susidariusią padėtį Lietuvoje įvyko 1988 metų birželio 20 dieną, kai grupė jaunų Klaipėdos architektų nusprendė, jog atėjo laikas steigti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Klaipėdos skyriaus iniciatyvinę grupę.
Galbūt svarbiausiu žingsniu tada tapo 1988 metų liepos 6 diena, kai Paminklų konservavimo instituto salėje susirinko daugelis būsimų sąjūdiečių. Šiame posėdyje buvo priimta rezoliucija apie Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Klaipėdos iniciatyvinės grupės įkūrimą, o viešo grupės prisistatymo visuomenei data buvo numatyta liepos 10 dieną, kai mieste vyko populiarioji Jūros šventė. Tą dieną Klaipėdoje turėjo vykti ir Kauno architektų roko grupės "Antis" vadovaujamo Roko maršo per Lietuvą koncertas vasaros estradoje. Proga buvo pasirinkta tinkama - šio turo koncertuose jau aiškiai buvo jaučiama tautinio pakilimo dvasia. Koncertų metu spontaniškai vyko tautinės demonstracijos su trispalvėmis vėliavomis.
1988 m. liepos 10 dieną jaunų žurnalistų Gintaro Tomkaus ir Ryto Staselio iniciatyva buvo pradėtas ruošti pirmasis Klaipėdos sąjūdiečių leidinys "Persitvarkymo naujienos". Mašinėle atspausdintame ir dauginimo aparatu padaugintame laikraštyje buvo rašoma apie ekologines problemas mieste, istorinių gatvėvardžių sugrąžinimo ir Klaipėdos piliavietės atstatymo būtinybę.
Nors jau buvo paskelbti iniciatyvinės LPS grupės veiklos principai ir apibrėžta jos organizacinė struktūra, tačiau dar keletą mėnesių jokie organizaciniai pokyčiai nevyko. Dirbo išsiplėtusi iniciatyvinė grupė, kurią sudarė įvairių profesijų klaipėdiečiai. Už laikraštuko leidybą buvo atsakingas G. Tomkus, už korespondenciją - Nijolė Laužikienė ir Kostas Kaukas, kontaktus su rėmimo grupėmis turėjo palaikyti Edmundas Andrijauskas, Antanas Kontautas, Vytautas Šliogeris, Dionyzas Varkalis, Vytautas Čepas, Kęstutis Miniotas ir Zita Šličytė. Eugenijus Gentvilas tapo Klaipėdos sąjūdiečių lektoriumi, simbolika rūpinosi menininkas Vytautas Karčiauskas ir architektė Ramunė Staševičiūtė, juridinei grupei vadovavo advokatė Z. Šličytė, renginių organizavimu mieste užsiiminėjo sociologas Arūnas Acus, poetas Aleksandras Žalys, istorikas Vytautas Plečkaitis ir pedagogas Algirdas Grublys.
Vasara Klaipėdoje, palyginti su įvykiais Vilniuje, praėjo gana ramiai, bet ruduo vėl paskatino tautinį aktyvumą. Jau beveik išdilo iš atminties tai, kas buvo kalbama 1988 metų spalio 3 dieną Muzikinio teatro salėje vykusioje Klaipėdos Sąjūdžio konferencijoje, kurios metu buvo galutinai suformuota 25 narių LPS Klaipėdos miesto taryba ir delegacija į pirmąjį Sąjūdžio suvažiavimą, bet emocinis tų dienų pakilimas suvirpina širdį iki šiol...
Pirmoji Klaipėdos LPS veiklos programa, paskelbta 1988 metais, iš esmės buvo nuosaikus tautinių ir demokratinių idėjų mišinys. Žinoma, buvo stengtasi vengti konfrontacijos su valdžia, todėl ir didžioji dalis veiksmų buvo nukreipti ne į politinius ar tautinius, bet į neutralesnius ekologinius ir kultūrinius klausimus. Ekologinis ir kultūrinis aktyvumas pirmaisiais metais ir dominavo Klaipėdos LPS veikloje.
Bus daugiau
Jau beveik išdilo iš atminties tai, kas buvo kalbama Klaipėdos Sąjūdžio konferencijoje, bet emocinis tų dienų pakilimas suvirpina širdį iki šiol...
Vygantas VAREIKIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą