Sanžilės paupys - tik privatiems zuikiams

Sanžilės paupys - tik privatiems zuikiams


Panevėžio kraštas neturi gražių ežerų ir jūros, kuriuos galima užstatyti prabangiomis vilomis, todėl kova čia užvirė dėl paupių.


Gražiausia įlankėlė Panevėžio rajone esančios Sanžilės upės vakariniame krante su berčiūniečių itin mėgstama maudykla jau
nebe jų. Visą laiką buvusi rekreacinėje, neprivatizuojamoje zonoje, įlankėlė atmatuota privatininkui. Tik nuo savininko malonės dabar priklausys, ar berčiūniečiams bus leista prieiti prie vandens, maudytis ir žvejoti. Paupį žemėtvarkininkės atmatavo tokiam B.Želniui, o jam atstovauja toks R.Žebrys, ponas iš miesto, kurio berčiūniečiai nepažįsta.


Kaimo bendruomenė apie tai sužinojo tik šį pavasarį ir neteko žado. Žmonės pasijuto apgauti ir nuskriausti. Jei nebūtų sukilę ir paprašę prokurorų sustabdyti valdininkų savivalę, privataus sklypo savininkas būtų spėjęs sklypo nuosavybę įteisinti Registrų centre. Niekas nežino, ar taip neatsitiks ir kiek sklypų paupyje iš tiesų yra suprojektuota.


Mero ir giminių interesai - jėga


Berčiūniečiai kalba, kad verslo interesų prie Sanžilės turi ir Berčiūnuose kaimo turizmo sodybą pasistatęs Mindaugas Būtėnas, Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjos Ramintos Būtėnaitės brolis. Su sesers pagalba jis vienintelis Panevėžio rajone gavo paramą turizmo verslo plėtrai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.


Berčiūniečiai neatmeta galimybės, kad gražioji įlankėlė labai tiktų verslininko baidarių prieplaukai ar privačiam paplūdimiui įrengti.


Panevėžio rajono savivaldybė, vadovaujama buvusio melioratoriaus Povilo Žagunio, Europos regioninės plėtros fondui pateikė Sanžilės upės sutvarkymo galimybių studijos projektą. Galimybių studijai parengti išleista 100 tūkstančių litų.


Berčiūnų gyventojai baiminasi, kad giminystės ryšiais susisaistę valdininkai ir verslininkai Sanžilės upės nepaverstų melioracijos grioviu. Sanžilė yra unikali, ji yra vienintelė šalyje dirbtinė upė. Kanalą, jungiantį Lėvens ir Nevėžio upes, prieškario Lietuvoje kastuvais iškasė žmonės, kad seklų Nevėžį būtų galima papildyti Lėvens vandeniu.


Berčiūniečiai juokiasi, kad švarią Sanžilę valyti naudinga tik rajono valdžiai. Rajono meras P.Žagunis iki išrinkimo meru buvo bendrovės “Panevėžio melioracija” vadovas. Jis ir dabar tebėra “Panevėžio melioracijos” akcininkas, o bendrovės valdybos pirmininkas yra pusbrolis Antanas Žagunis. Nenuostabu, kad būtent ši bendrovė, nutylint mero privačius interesus, dažniausiai laimi melioracijos, netgi kelių remonto ir valymo darbų konkursus.


Šešerius metus rajono taryboje dirbanti gydytoja Violeta Grigienė pabrėžia, kad, meru tapus P.Žaguniui, visų investicinių projektų prioritetas pasidarė vandentvarkos ir vandenvalos projektai. Darbus dažniausiai atlieka “Panevėžio melioracija”. Tarybos narei apmaudu, kad būtent šių europinių projektų kofinansavimui skiriamos ir savivaldybės biudžeto lėšos, o kitos svarbios sritys finansavimo nebegauna.


Projektukai juda


Rajono savivaldybės Investicijų skyriaus vedėjos R.Būtėnaitės brolis M.Būtėnas, kaimo turizmo sodybą įkūręs Berčiūnuose netoli Nevėžio ir Sanžilės santakos, kategoriškai neigia supirkinėjantis Sanžilės vakarinę pakrantę.


“Nesiruošiu upės valyti nei savais, nei europiniais pinigais. Mano turizmo sodyba yra prie Nevėžio. Ne Sanžilę, o jį valau savo rankomis, kad moterims nereikėtų per slenksčius nešti baidarių”, - verslo interesus prie Sanžilės neigia M.Būtėnas.


Jo sesuo R.Būtėnaitė rajono politikams svarstyti neseniai pateikė du projektinius pasiūlymus. Vieną dėl Sanžilės, kitą dėl Nevėžio upės sutvarkymo. Jų vertė 3 mln. litų. 500 tūkst. litų turėtų prisidėti savivaldybė. Tačiau rajono politikai šį kartą suabejojo, ar Sanžilėn reikia sumesti tuos milijonus, ir įžvelgė korupcijos šešėlį. Politikai nusprendė rengti projektą Nevėžio ir Lėvens upėms tvarkyti.


Vicemeras kaimynų nepalaiko


Panevėžio rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas teigia, kad tas pats ponas B.Želnys, kurio interesams atstovauja R.Žebrys ir kurio sklypas išdygo gražiojoje įlankėlėje prie Sanžilės, pasiėmė ir pusantro hektaro miškelio prie Daukniūnų, ne per toliausiai nuo gražiosios įlankėlės. Esą niekas daugiau to paupio laisvoje valstybinėje žemėje nenorėjo. Kad ten yra laisvos žemės, buvo skelbta internete, tai tas ponas pirmas pamatė ir parašė prašymą. Esą ir berčiūniečiai galėjo pretenduoti, bet to nepadarė.


Vicemeras įsitikinęs - jei žemė privatininkui jau atmatuota, niekas nebegalės jos atimti, nebent taip nuspręstų viešojo intereso ginti stojusi Panevėžio apygardos prokuratūra. Juk ir Panevėžio apskrities sprendimas dėl privataus sklypo skyrimo jau yra, be jo žemės niekas nebūtų matavęs.


Berčiūnuose gyvenantis rajono vicemeras V.R.Gritėnas, sovietiniais laikais buvęs Berčiūnų kolūkio pirmininkas, nepalaiko vietos žmonių. Vicemeras, švelnindamas viešųjų ir privačių interesų konfliktą, netgi abejoja, ar tas paupys, dėl kurio dabar keliamas skandalas, reikalingas kaimo žmonėms. Miestiečiai esą gali poilsiauti kitoje upės pusėje, kur yra pušynas ir ateitininkų stovykla.


Prastūmė paskubomis


Kaipgi kaimo žmonėms nežinomas ponas iš miesto atsirado visuomeninės paskirties įlankėlėje? Kliūtis iš kelio pašalino pernai rajono politikų patvirtintas bendrasis planas.


Panevėžio rajono tarybos narė konservatorė V.Grigienė tvirtina, kad pernai tvirtinant bendrąjį rajono planą valdančiosios daugumos ir opozicijos, kuriai ir ji atstovauja, nuomonės išsiskyrė. Opozicija siūlė neskubėti, tačiau rajono meras P.Žagunis pasinaudojo dviejų balsų teise ir planas paskubomis, politikams nespėjus įsigilinti, buvo prastumtas. Sanžilės upės vakarinėje pusėje tuoj pat buvo suprojektuotas 30 arų sklypas, mat žemė, buvusi rekreacinės paskirties, tapo grąžintina.


Apie tokias rokiruotes su žeme Berčiūnų kaimo žmonės nieko nežinojo. Tiesa išaiškėjo tik šį pavasarį, kai berčiūnietė Živilė Raščiuvienė gavo žemėtvarkininkės kvietimą patikslinti sklypo ribas ir sužinojo turinti nepažįstamą kaimyną iš miesto. Moteris apstulbo, mat įteisinant jos asmeninio ūkio žemę iš 2 hektarų žemėtvarkininkė paupyje jai atmatavo tik 98 arus, nes paupyje esanti žalioji zona. Likusią žemę Ž.Raščiuvienė turėjo imti už 4 kilometrų. Ne visas sklypas buvo atmatuotas ir berčiūniečiui Juozui Mikšiui ir vis dėl tos pačios žaliosios zonos. Tačiau berčiūniečiai nepyko, jie sutiko, kad paupys liktų berčiūniečių ir kitų žmonių poilsiui ir atgaivai.


Berčiūnuose dar yra nemažai žmonių, kuriems žemė sugrąžinta tik iš dalies arba nuosavybės teisė visai neatkurta.


Prokurorai ėmėsi darbo


Šiemet sužinoję, kad paupyje jau suprojektuoti žemės sklypai ir visa vakarinė pakrantė jau nebe visuomeninės paskirties, berčiūniečiai sujudo, sušaukė bendruomenės susirinkimą, sudarė iniciatyvinę grupę. Ji kreipėsi į Seimo narius, paprašė Panevėžio apygardos prokuratūros apginti gyventojų interesus.


Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Lidija Burbienė patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas jau pradėtas, jei viskas eisis sklandžiai, netrukus bus skelbiamos jo išvados.


Genė SILICKIENĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder