Šatraminiuose griūva žmones skyrusios sienos

Pajūrio kaimai ir miesteliai

Šatraminiai - Skuodo rajono Mosėdžio seniūnijos kaimas, šalia kurio teka Erla - Bartuvos intakas, čia pat - Zuikrušių miškas, akmenų riedulynas. Gyvena maždaug 70 šeimų.

Šatraminių kaimas - senas: centre stovinčios ilgos trobos su svirnu ir nedidelės bažnytėlės atsiradimo laiko niekas neprisiminė ir iš pasakojimų. Kalbama, kad per kaimą ėjusi procesija į Kalvariją. Vienoje vietoje sustojo, ir nė iš vietos. Tai buvęs ženklas - netrukus toje vietoje pastatė bažnytėlę. Ir kaimo pavadinimo niekas nepadėjo iššifruoti, tik vienas žmogus sakė girdėjęs apie malūną, kuriame esą buvo "šatravojami", kitaip sakant, - stambiai malami miltai.

Tačiau pažintį su kaimu pradėjome ne nuo istorinių objektų, o nuo pačiame kaimo pakraštyje įsikūrusios parduotuvės. Pardavėja Danguolė Pauliuvienė atrodė neeilinė, bet ne tik komerciniu apsukrumu ji išsiskyrė. Pasirodo, rašo eilėraščius, jos kūryba nuolat spausdinama rajono laikraštyje "Mūsų žodis".

Anksčiau Kazimieras ir Magdalena Kryževičiai daug šoko - Šatraminiai jų poros gražumo iki šiol nepamiršo

Pardavėja - ne vienintelė Šatraminiuose meniška siela. Beje, išreiškia ji save ne tik per žodį - silpnybę turi ir akmenims. Vėliau sutikta literatės mama Danutė Mikutienė parodė mums ištisą ekspoziciją skulptūrėlių, dukters iš akmenukų sulipdytų.

Su poezijos mūzomis Šatraminiuose draugaująs ir Vaidas Baužys, o 85 metų Kazimieras Kryževičius - savamokslis drožėjas. Drožinėti pradėjo tik išėjęs į pensiją. Anksčiau nebuvę kada - kariuomenė, darbas. Dirbtuves trumpam palikęs mielai mus pavedžiojo po gausiai drožiniais apgyvendintą savo sodybą. Atpažinome, kad jo darbų jau matėme ne vienoje kaimo troboje. Taip ir buvo, drožėjas paaiškino, jog daugiausia išdovanoja, ne vienas kryželis į Kryžių kalną nukeliavo. Drožia iš ąžuolo, patikusią formą nusipiešęs iš laikraščių ar žurnalų. Žmona Magdalena netrukdanti, priešingai - džiaugiasi, nes jai prakuroms drožlių vis lieka.

Meno kalba čia visada bendrauta. Kolūkio laikais kaimas turėjo jaunimo ir pagyvenusių žmonių šokių kolektyvus, dramos ratelį, į choro repeticijas Mosėdin važiuodavo. Nors pauzės būta netrumpos, šiandien jautėsi užsidegimas visa tai tęsti, ir, regis, reikalai pajudėjo. Visi tai gali pamatyti. Šatraminių centre neseniai išdygo paminklas, įamžinęs pirmąją Skuodo rajone grybų šventę, kurios įspūdžiai dar neužgeso.

Dabar A. Baužienė spirginę daro iš sėmenų: "Su bulvėmis - pasaka, "načalnikai" valgo".

Per grybų šventę, kurią surengė šiemet susikūrusi bendruomenė, šatraminiškiai dar kartą įsitikinę, kaip šaunu turėti bendruomenę. Tuo tarpu pradžioje būta nepasitikėjimo. "Kitas galvojo, o ką aš gausiu, jei "stosiu" į bendruomenę. Dar nesuprato, kad pačiam reikės ką nors dirbti, norint, kad bendruomenė judėtų, - pasakojo D. Mikutienė. - Kai kolūkiai sugriuvo, nieko čia nebebuvo, kiekvienas - tarp savo keturių sienų. Kai pradėjome burtis, net bijojome, kad žmonės niekur nebeis, bus užsidarę, užtat pirmas renginys nustebino, kai visi subėgo. To čia nėra buvę."

Bendruomenę kurti ėmėsi Mosėdyje mokytojaujanti Vitalija Baužienė. Jauna, turi šeimą, yra galvota, labai vykusi, suprantanti - šitaip mums ją pristatė šatraminiškiai, pažadėję vadovei pagalbą. Rajonas atidavęs ir patalpas buvusioje mokykloje, tačiau didelio remonto joms reikia, tad vienam susiėjimui pas vieną žmogų prašosi, kitam - pas kitą. Daugiausia - pas Kazį Meškį, senosios sodybos šeimininką. Ypač vasarą lauke pas jį gerai. "Kartą, rodant vaidinimą "Marti", nereikėję jokių dekoracijų", - prisiminė 92 metų Anastazija Baužienė, taip pat bendruomenės narė. "O kas tuos senoviškus dalykus padės prisiminti?", - motyvavo savo narystę.

Danutės Mikutienės gyvenimo patirtis šiandien praverčia visam kaimui

A. Baužienė kaime vyriausia, laikoma didelėje pagarboje, ne vienerius metus ji atidavė Šatraminių koplyčiai, kurioje gegužę ir rugsėjį vyksta Šv. Marijos atlaidai. Dabar koplyčios priežiūrą perėmė Anastazijai gyventi padedanti jos duktė Adelė.

Per pirmąjį karą gimusi šatraminiškė progresui gana abejinga. "Verpėme, audėme, žemės darbus rankomis dirbome, ir gerai buvo, šokome, dainavome, vaidinome, nė radijo, nė televizijos reikėjo, nė tų mokslų didelių turėjome, patys kūrėme, vaidinome." Metams slėgti savęs A. Baužienė neleidžianti. Mezga, skaito, galvoja, meldžiasi. Tai - tik laisvalaikio užsiėmimai. "Anksčiau dideliai dainavau, giedojau, po svietą ėjau gaspadinaudama, šeimininkavau - kas numirs ar veselė."

Šiandien, prisipažino, turinti grandiozinį galvosūkį - niekaip negalinti suprasti vieno dalyko: "Kiek visa tauta anksčiau čia valgėme kanapes ir aguonas, o jokių narkomanų nebuvo. Kas man gali paaiškinti, kokia jų dalis pavojinga?" Anot šatraminiškės, kanapių buvo pilni pašaliai, nebuvo kiemo, kur kanapių neaugintų. "Darėme spirginę, kuri pasninko trečiadieniais ir penktadieniais pagrindinis valgis buvo, neklausk, kiek esu suvalgiusi, ir nieko. Kaip pasikeitė laikas, kad tiek bėdos, tiek vargsta, gaudo, - juokai man kimba. Juk buvo ir daktarų, o nebuvo išradę, kad pavojinga", - rūpėjo narkomanijos atsiradimas vyriausiajai kaimo gyventojai.

Prisiduria iš grybų ir akmenų

Ko tik šatraminiškiai neprisigalvojo. Iš laukų renka akmenis, kuriuos parduoda kaip statybinę medžiagą. Pasirodo, jų vertė auga. Prieš kelierius metus buvusi kaina dvigubai pakilo, tūkstantį tikrai už mašiną gauna, - tikino mus viena moteris. Kitas, sako, pinigų duoda ir kad iš jo žemės išrinktų, nors šiaip akmenys jau baigiasi.

Dar vienas verslas - grybai. Į Šatraminius jų supirkti atvažiuoja iš Skuodo, Palangos, iš visų pusių.

Tuo tarpu didelių ūkininkų nesutikome, tik iš Šauklių bandos atgenamos. Kazio Meškio manymu, dideliam ūkininkui yra lengviau, bet kaip užaugti, klausė, jei, tarkime, jis tik šiemet atgavo žemę.

Nors ir vargstama, į užsienį išvykusiųjų nedaug, dairomasi darbo arčiau, į statybas Klaipėdoje daug važiuoja.

Matė gyvą Brežnevą

Ko kuris laikas vertas, pasimato lyginant. Pasak buvusios aukščiausios tarybos deputatės, šūsnį apdovanojimų už melžėjos darbą gavusios, suvažiavime Maskvoje dalyvavusios ir gyvą Brežnevą mačiusios D. Mikutienės, Šatraminiai klestėjo kai kolūkiui vadovavo Apolinaras Kvietkauskas. Buvusi tvarka, niekas nevogė, dirbo taip, kaip sau, o vadovas buvo ir labai reiklus, ir geras žmonėms. Kol A.Kvietkauskas dirbo pirmininku, daug čia norėjo statytis, buvo visur užplanuota, kai jį iškėlė - viskas buvo nutrūkę.

Audra VENCKUVIENĖ