IŽA pateikė siūlymus, kaip tobulinti LRT valdymo ir finansavimo modelį pagal ES taisykles

Tuo tikslu siūlomi konkretūs teisės aktų projektų pakeitimai, kaip reikėtų tobulinti dabartinį teisinį reguliavimą.

Asociacijos teisininkų įsitikinimu, šiuo metu egzistuojantis LRT veiklos ir finansavimo modelis nėra suderinamas su esminiais reikalavimais, kuriuos kelia ES valstybės pagalbos taisyklės. Dėl tokio pažeidimo buvo reikšmingai iškreipta konkurencija žiniasklaidos paslaugų rinkoje Lietuvoje.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, asociacijai rūpi visuomeninio transliuotojo situacija, todėl ir pateikti konkretūs pasiūlymai, kokie turėtų būti diegiami sisteminiai, o ne kosmetiniai pokyčiai, tobulinant Lietuvos visuomeninio transliuotojo valdymo ir finansavimo modelį, pagal gerąsias praktikas, sąžiningą žiniasklaidos konkurencijos užtikrinimą, europietiškas tradicijas ir kviečia politikus platesnei diskusijai.

„Asociacija visada pasisakė už tai, jog Lietuva turi turėti kokybišką visuomeninį transliuotoją, tačiau jis turi atitikti EK ir ES keliamus reikalavimus, turėti labai aiškius ir realiai veikiančius išorinės kontrolės mechanizmus, kurių šiandien trūksta. 

Tai yra labai svarbu demokratinių valstybių žiniasklaidos ekosistemose. Tad pateikti siūlymai orientuoti į ES ir EK valstybės pagalbos taisykles, gerąją Lietuvos ir Europos valdysenos praktiką. Labai svarbu, kad šiuo klausimu vyktų platesnė diskusija, į kurią būtų įtrauktos ir žiniasklaidos organizacijos“, - sako L. Bušinskaitė.

IŽA vertinimu, LRT valdymo ir finansavimo modelis turi būti depolitizuotas iš esmės. Tą patvirtino ir vykdytas Valstybės kontrolės auditas. LRT tarybai Valstybės kontrolė pateikė rekomendaciją patikslinti nepriklausomų narių ir Tarybos narių santykį komitetuose, kad nepriklausomų narių būtų daugiau.

Pavyzdžiui, auditorių nuomone, didesnis nepriklausomų narių dalyvavimas sustiprintų sprendimų priėmimo kokybę ir atlieptų gerąją įmonių valdysenos praktiką.

Tai reiškia, kad LRT taryba turi tapti išorine, nepriklausoma institucija tai kaip to reikalauja geroji valdysenos praktika. Tai nurodo ir aiškios Europos Komisijos valdymo ir finansavimo gairių nuostatos.

IŽA siūlymai, kaip tobulinti LRT valdymo ir finansavimo modelį:

Nustatyti, kad LRT teikiamos viešosios paslaugos turi turėti išskirtinių savybių, lyginant su paslaugomis, kurias teikia kiti rinkos dalyviai.

Nustatyti LRT pareigas, susijusias su sąžiningos konkurencijos žiniasklaidos paslaugų rinkoje išsaugojimu.

Suformuluoti veiksmingą LRT kontrolės mechanizmą, kuriame pirminę atsakomybę už LRT veiklos atitikimą įstatymui ir viešųjų paslaugų sutarčiai atliktų LRT taryba.

Sukurti papildomą LRT valdymo organą – profesionalią LRT valdybą, kurios narius viešo konkurso būdu skiria ir, atitinkamai, iš pareigų atleidžia, LRT taryba. LRT valdybą sudaro 5 nepriklausomi nariai, kurie yra skiriami 5 metų kadencijai.

Sukurti veiksmingą LRT skirto finansavimo kontrolės mechanizmą, kuris būtų susietas su sąnaudomis LRT patirtomis teikiant viešąsias paslaugas.

Suformuluoti veiksmingą išorinį LRT kontrolės mechanizmą, patikint tokios kontrolės atlikimą Ryšių reguliavimo tarnybai veikiančiai kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Pavesti LRT įgyvendinti visuomeninio transliuotojo funkcijas, vadovaujantis sutartimi dėl viešųjų paslaugų teikimo, kuri būtų sudaroma su Vyriausybe arba jos įgaliotąja institucija.

Pavedimą teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (viešąsias paslaugas) siūloma formuluoti dviem oficialiais dokumentais: Įstatymu ir pavedimo teikti viešąsias paslaugas sutartimi. 

Įstatyme turėtų būti formuluojamos pamatinės nuostatos dėl paslaugų teikimo, dėl kurių neturėtų būti deramasi sudarant sutartį, o sutartyje paliekama susitarti dėl praktinių aspektų, kylančių įgyvendinant Įstatyme numatytus reikalavimus. 

Panašus modelis veikia Jungtinėje Karalystėje, kurioje visuomeninis transliuotojas BBC veikia specialaus statuto pagrindu, statuto nuostatas detalizuojant sutartimi, kuri sudaroma tarp BBC ir valstybės.  

Siekiant užtikrinti planavimo, investicijų stabilumą ir didesnį LRT nepriklausomumą nuo politinių ciklų, pavedimo teikti viešąsias paslaugas sutartį siūloma sudaryti ilgam laikotarpiui (10 metų). 

Būtent tokiam laikotarpiui analogišką sutartį su valstybe sudaro Jungtinės Karalystės visuomeninis transliuotojas BBC.

Siekiant išvengti situacijos, kuomet vykdomoji valdžia bando primesti LRT tokių viešųjų paslaugų teikimą, kurios neatitinka LRT misijos, siūloma Įstatyme konkrečiai numatyti, kad pavedimo teikti viešąsias paslaugas sutartyje negali būti tokių nuostatų, kurios prieštarautų Įstatymui, o jeigu tokios būtų numatytos, jos negaliotų.

Siekiant viešųjų paslaugų sutartyje atspindėti visuomenės interesus (ne tik LRT ar valstybės institucijų), siūloma Įstatyme nustatyti privalomą viešą diskusiją dėl sudaromos viešųjų paslaugų sutarties turinio, kartu įpareigojant diskusijos rengėjus motyvuotai atsakyti į kiekvieną pateiktą pasiūlymą.

Tokia diskusija būtų privaloma vykdyti tiek sudarant sutartį, tiek darant reikšmingus esminių sutarties sąlygų keitimus.

Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą, Įstatyme siūloma numatyti privalomą viešųjų paslaugų teikimo sutarties turinį, kokie klausimai turėtų būti aptarti. 

Vienas iš svarbiausių tokių turinio elementų – valstybės ir LRT susitarimas dėl paslaugų pobūdžio ir skaičiaus, pavyzdžiui, kiek ir kokių televizijos ir radijo programų bei interneto svetainių turi rengti LRT, taip pat dėl teikiamų paslaugų kokybinių rodiklių. Toks pasiūlymas visiškai atitinka Jungtinės Karalystės visuomeninio transliuotojo BBC finansavimo modelį.

Įgyvendinant ES teisės reikalavimus, Įstatyme siūloma nustatyti reikalavimus viešosios paslaugos apibrėžimui: LRT pavedama užduotis gali būti formuluojama kiekybiniais ar kokybiniais reikalavimais, tačiau visais atvejais turi būti pakankamai tiksli, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kas priskiriama ir nėra priskiriama viešajai paslaugai.

Toks pavedimo tikslumo reikalavimas suteikia daugiau teisino aiškumo LRT ir kitiems rinkos dalyviams, o kartu – suteikia galimybę kontroliuoti sutarties vykdymą, mažina kontrolės institucijų priimamų sprendimų subjektyvumą ir įgalina visuomeninę bei teisminę pavedimo ir pavedimo vykdymo kontrolę.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, Įstatyme siūloma aiškiai numatyti, kad pavedimo teikti viešąsias paslaugas sutartyje negali būti numatyta tokių kriterijų, kurie ribotų LRT galimybę laisvai reikšti savo mintis.

Kartu, kaip privalomą sutarties elementą, siūloma numatyti LRT skirtą reikalavimą teikti paslaugas užtikrinant savo nešališkumą, objektyvumą, politinį neutralumą ir nepriklausomumą.

Siūlomi pakeitimai atspindi tinkamą balansą tarp LRT, kaip visuomeninio transliuotojo, savireguliacijos bei fakto, kad LRT egzistuoja ne savaime, o įgyvendinant susitarimą, sudarytą su valstybe.

Svarbu tai, kad pagal siūlomus pakeitimus, būtų užtikrinti žurnalistinės veiklos nepriklausomumo principai, valstybė negalėtų primesti LRT viešųjų paslaugų sutarties sąlygų, nes jos sudarymas reikalauja kompromiso ir susitarimo tarp LRT ir valstybės.

Interesą primesti netinkamas sutarties sąlygas mažina tai, kad viešųjų paslaugų sutartis sudaroma laikotarpiui, t. y. 10 metų, kuris yra gerokai ilgesnis nei viena Seimo ar Prezidento kadencija.