Šauktiniai jau nusišluostė ašaras

Šauktiniai jau nusišluostė ašaras

Kaip krašto apsaugos darbuotojams sekasi rinkti šauktinius į privalomąją karo tarnybą? Ar prievolę Tėvynei atliekančiam paskolas pasiėmusiam jaunimui bankai bent palūkanų tarnybos metu neskaičiuos? Kalbamės su krašto apsaugos ministru Juozu OLEKU.

- Kiek iš šauktinių sąrašuose esančių maždaug 37 tūkst. jaunuolių yra emigrantų?

- Keli šimtai.

- Ir visi jie privalo atvykti į Lietuvą?

- Dabar mes pakeitėme tvarką, ir pirminius duomenis jie gali atsiųsti elektroniniu paštu. Mat daug užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių ten mokosi. Jaunuolių, kurie mokosi Lietuvos aukštosiose mokyklose, sąrašą mes turime, nes yra specialus registras, iš kurio gauname duomenis. Didžioji dalis jų į tą 37 tūkst. žmonių sąrašą iš viso nebuvo įtraukti. Užsienyje besimokančiųjų registro neturime, todėl mes siunčiame šaukimą jaunuoliui arba jis susiranda savo pavardę šauktinių sąraše. Ir tada jis gali atsiųsti informaciją, kad yra studentas. Tada jaunuoliui nebereikia atvykti į Lietuvą nei į komplektavimo skyrių, nei tikrintis sveikatos.

Sveikatą reikia tikrintis Lietuvoje. Tačiau mes esame priėmę sprendimą, kad iš užsienio sveikatos tikrintis ar tarnauti atvykstantys jaunuoliai patirtų mažiau kelionės išlaidų: kelionei reisui į vieną pusę būtų skiriami 98 eurai.

- Ar daug tokių, kurie šaukimą ignoruoja?

- Yra tik pavieniai atvejai.

- Ir tais pavieniais atvejais keliamos baudžiamosios bylos, o užsienyje gyvenantiems skelbiama tarptautinė paieška?

- Už piktybinį tarnybos vengimą įstatymai numato administracinę, o tam tikrais atvejais - baudžiamąją atsakomybę. Tačiau tie žmonės, kurie neatvyko, kontaktuoja, susisiekia su komplektavimo skyriais, todėl bylos kol kas nekeliamos. Pažiūrėsime, kaip bus toliau. Atvykti atlikti pareigos privalo ir užsienyje gyvenantys šauktiniai. Tačiau nebelskime į sieną, kai durys yra atviros. Šiandien dar nėra praėję net pusė šaukimo laiko. Šaukimai, kaip minėjau, baigsis gruodžio pradžioje, o jau turime 2105 savanorius. Dar lieka liepa, rugpjūtis, rugsėjis, spalis, lapkritis ir gruodžio pradžia. Todėl manau, kad tikrai sulauksime 3 tūkst. Lietuvos vaikinų ir merginų, kurie ateis tarnauti savu noru ir to privalomumo neprireiks. Tikiu, kad net 5 mėnesių laukti nereikės.

- Kiek šiandien yra į Lietuvos kariuomenę užsiregistravusių savanorių?

- Jų šiandien (liepos 8-ąją) yra 2105.

- Ar nebūtų protingiau, jei jaunuoliai į kariuomenę būtų šaukiami iš karto baigę mokyklą, kai dar neturi įsipareigojimų bankams, dažniausiai dar neturi vaikų, žmonos, darbo ir t.t.?

- Mes nieko prieš. Bet tokia platesnė skalė sudaro galimybę daugiau žmonių tarnauti, parodyti tam tikrą lyderystę. Tokie svarstymai, kai rengėme įstatymo pataisas, buvo. Bet buvo ir siūlymas šaukti iki 38 metų. Tai mes tą skalę sumažinome iki 26. Tada jaunuolis, baigęs kokią kolegiją ar universitetą ir dar nematantis, kaip į darbo rinką įsitraukti, gali ateiti tarnauti Tėvynei, užsidirbti pinigų ir tapti patrauklesnis darbdaviams. Aš kalbėjau su daugybe darbdavių. Tai jie iš tikrųjų sako, kad darbuotojas, tarnavęs kariuomenėje ir patyręs tam tikrą tvarką, yra patrauklesnis. Plius dar darbdaviui galėtų būti išmokėta tam tikra pinigų suma už tai, kad jis įdarbina kariuomenėje atitarnavusį žmogų. Todėl toks darbuotojas tampa dar patrauklesnis. Žodžiu, yra motyvų, dėl kurių būtų geriau neapsiriboti aštuoniolikmečiais, kurie ką tik paliko mokyklas, neturi gyvenimiškos patirties. Reikia ir brandesnių žmonių. Tokį variantą ir pasirinkome.

- Jei žmogus turi pasiėmęs banko paskolą, ar tai būtų priežastis prašyti atidėti tarnybą? Juk bankai geriausiu atveju tarnybos laikotarpiui atidėtų tik pačios paskolos grąžinimą, tačiau vis tiek reikėtų mokėti palūkanas. O kaip, metus darbą, joms uždirbti?

- Tau paskolą atidėtų, o palūkanų mokėjimui užsidirbtum kariuomenėje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder