Savo nuomonės svarba melnragiškiai netiki

Savaitės tema

Uostamiesčio gyventojams suteiktą galimybę apklausos metu išreikšti savo nuomonę dėl giliavandenio uosto statybos patys melnragiškiai vertina skeptiškai - kaip ir patį uostą.

Tačiau ne dėl to, kad iš 600 atsitiktinai apklausti atrinktų klaipėdiečių vos vienas kitas gali būti melnragiškis, nors jie yra, ko gero, labiausiai suinteresuota pusė, o todėl, kad rezultatai esą vis tiek nieko nelems.

Nepasitiki valdžia

"Valdžios vyrams ką reikės, tą ir padarys", - numojo ranka melnragiškis Juozas Slušnys, čia gyvenantis jau per 30 metų.

Net jeigu kas nors ir stotų prieš giliavandenį uostą, esą naudos iš to nebūtų. Čia taip pat kaip su kai kuriomis gamyklomis - protestuok neprotestavęs, o jos vis tiek išdygsta, - svarstė Melnragės gyventojas.

Anot jo, jeigu statytojai padarytų gražią salą, kaip demonstruojama, gal būtų ir ne taip blogai, tačiau uosto tvoros, pavyzdžiui, palei Molo gatvę - tikrai nieko gero. Ponas Juozas prisipažino smulkiai nesidomėjęs, koks tas giliavandenis uostas būtų ir kaip jis paveiktų Melnragę - esą net jei ir nuvertėsiąs jo čia turimas butukas, jam vis tiek dar užteksią.

"Tiems, kurie čia turi naujus namus, jauniems, aišku, geriau, kad to uosto nebūtų, bent man taip atrodo. O mums, turintiems lūšnas, - tai kas", - sakė vyriškis.

"Girdėjom, girdėjom", - vos tik paklausti apie giliavandenį uostą atsako Vladislovas ir Aldona Jančauskai. Melnragiškiai svarsto, kad žmonėms toks uostas būtų gerai - uždarbio bus, tačiau taip pat prisipažįsta nepasitikintys valdžia.

"Jeigu taip bus, kaip valdžia kalba, bus gerai, o jeigu mus valdžia apgaudinėja kaip visada - bus blogai. Pliažas bus kaip buvęs, uostas jam nemaišys. Ką gali maišyti, jei uostas bus du kilometrus į jūrą, bet jeigu tik taip bus, nes valdžia apgaudinėja kiekvienam žingsny, kas gali ja tikėti", - sakė ponas Vladislovas.

Be pusės milijono nesitrauktų

Ponia Aldona nerimavo, kur turės dėtis melnragiškiai, jeigu gyvenvietėje bus pradėti tiesti geležinkeliai ir keliai - juk krovinius iš uosto ir į jį vežti reikės.

"Turime dviejų kambarių butą, tik susiremontavome po gaisro, mus per daug nuskriaustų. Ir žemę turime išsipirkę, daržiuką - septynis arus ir dar arą bendro naudojimo. Tiek sumokėjom, grynais pinigais, atiduoti būtų labai gaila. Mums, seniukams, tokios ramybės nerasti. Nuvažiuoju pas vaikus į Miško kvartalą, ir neužmiegu - tai liftas, tai mašinos, šviesos.

Kažin kiek valdžia siūlys? Be pusės milijono aš nieko neatiduosiu. Tėviškę kaime melioracija nugriovė, senus tėvus išvarė, ir man teko išeiti, o čia - vėl. O kur eiti? Vaikams ant sprando?" - samprotavo ponia Aldona, pridurdama, kad ir kiti vietiniai giliavandenio uosto nenori. Esą reikėjo galvoti anksčiau - dabar žmonės prisipirko sklypų, prisistatė naujutėlių brangių namų.

Paklausti, ar norėtų, kad būtent melnragiškiai apklausos metu galėtų pareikšti savo nuomonę, Jančauskai neabejoja - tokia apklausa apskritai nereikalinga, nes jos rezultatai esą nieko nereikš.

Žino ne visi

Nors esama nuomonių, kad dėl saujelės melnragiškių interesų nereikėtų stabdyti visos šalies ekonomikai svarbaus giliavandenio uosto projekto, kai kurie vietiniai primena, kad interesas nėra vien tik jų, bei svarsto, kad uostas puikiausiai veiktų ir be giliavandenio.

Apie penkiasdešimt metų Melnragėje gyvenantis prisistatyti nenorėjęs vyriškis, tik išgirdęs klausimą apie giliavandenį uostą, rėžė: "Prieš." Paskui paaiškino - gamtoje gyventi kur kas geriau nei mieste, kur benzino kvapas ir dulkės. Melnragės ramybės išsaugojimas esąs svarbus ir miestiečiams - jie čia atvažiuoja pasivaikščioti, o nebus gamtos, nebus kur ir vaikščioti.

Vietinis patikino, kad savo namo taip paprastai neparduotų - juk čia gyveno ir žvejojo tėvai, protėviai, praėjo jaunystė, augo vaikai.

Vyriškis neabejojo, kad gamtą giliavandenis uostas suniokotų - čia keliautų nafta, o avarijų pasitaiko visur. Jis taip pat patikino prireikus mielai eisiantis protestuoti kartu su "žaliaisiais" gindamas gamtą.

"Be abejo, mes esame prieš. Juk nukentės gamta, nebeliks paplūdimio, kris namų kainos, aplinka bus visai nebe ta. O dėl to, kad valdžia sako, taip nepakenks, tai valdžia daug ką sako - netikim. Ne visai juk viskas ištirta - žala aplinkai neištirta", - tvirtino ir melnragiškė Diana Viskontienė, kurios šeima, beje, pateko tarp apklausiamųjų.

Jos nuomone, puikiausiai galima gyventi ir su dabartiniu uostu, išnaudoti jo pajėgumą. Kalbas, kad mūsų uostas taptų nekonkurencingas ponia Diana vadina nesąmone, tik išpūstu burbulu. "Juk neišnaudojame visų pajėgumų", - argumentuoja ji, svarstydama, kad gal atsiras kitų vietos variantų, ne tik Melnragė.

Tiesa, yra ir tokių gyventojų, kurie apie giliavandenį uostą tikina iki šiol nieko dar negirdėję. Prisistatyti nenorėjusi melnragiškė teigė čia į butuką atsikėlusi gyventi visai neseniai - prieš trejus metus, todėl nieko ir nežinanti - spaudos neskaitanti, iš kaimynų apie tokį dalyką negirdėjusi.

Nuo pirmadienio dienraščio "Vakarų ekspresas" interneto svetainėje taip pat buvo skelbiama apklausa. Į klausimą, ar pritartų giliavandenio uosto statybai ties Melnrage iki vakar vakaro atsakė 503 svetainės lankytojai. Statybai pritartų 42,46 proc. respondentų, prieš būtų 50,79 proc., o 6,55 proc. atsakė, jog jiems nesvarbu.

Giedrė NORVILAITĖ