Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacija ragina Lietuvos Parlamentą nepritarti Seimo narių siūlomam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimui, kuriuo norima atverti kelią masiniam gyvūnų skerdimui jų neapsvaiginus, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos ir ragina Lietuvos piliečius išreikšti savo nepritarimą pasirašant peticiją. Atvėrus kelią skerdimui pagal religinius papročius tūkstančiai gyvūnų būtų palikti mirti kančiose, kol jie mirtinai ir skausmingai nukraujuos.
Š. m. spalio 15 d. Seime darbo partijos atstovai – seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir seimo nariai Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, Raimundas Markauskas, Vitalija Vonžutaitė ir Jonas Kondrotas pateikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimą, kuriuo norima atverti kelią maistinių gyvūnų skerdimui jų neapsvaiginus, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos. Įstatymo pataisos autorius seimo narys V. Gapšys pasiūlymą teikia atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjungos reglamentas leidžia tokį skerdimo būdą. Pasak.V.Gapšio tai teigiamai atsilieps verslininkams, nes pastarieji turės galimybę eksportuoti ūkinius gyvūnus į trečiąsias šalis, kuriose yra numatyti tam tikri reikalavimai, susiję su gyvūnų skerdimu neapsvaiginus.
„Nuoširdžiai tikimės, kad Lietuvos Parlamentas ir toliau laikysis aukštesnio gyvūnų gerovės ir apsaugos siekio, ką jau parodė ankščiau, priėmęs įstatymo nuostatą, draudžiančią tokį skerdimą. Šis pasiūlymas leisti gyvulių skerdimą be apsvaiginimo yra atgalinis žingsnis siekiant aukštesnių gyvūnų apsaugos standartų Lietuvoje, kuris negali būti pateisinamas nei religinėmis, nei ekonominėmis priežastimis. Gyvūnų skerdimas skerdyklose yra siaubinga patirtis gyvūnams. Procesas dažnai vyksta besisukančiose kabyklose, ant kurių gyvuliai kabinami žemyn galva ir paliekami nukraujuoti skausmuose ir kančiose, prieš tai perpjaunant jiems gerkles. Dažnai visą tai stebi šalia skerdimui laikomi kiti gyvi gyvuliai. Tokia pramoninė ritualinio skerdimo versija turi labai mažai ką bendro su ritualinio skerdimo tradicijomis. Skerdimo metu gyvūnams suteikiamo skausmo ir kančių gali būti lengvai išvengta prieš tai juos apsvaiginus, kas yra šiai dienai įtvirtinta Lietuvos gyvūnų apsaugos įstatyme“, - sakė Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė.
Nuo š. m. sausio 1 d. galiojantis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas draudžia religinį ūkinių gyvulių skerdimo būdą, kai neapsvaigintiems gyvuliams perrėžiamos gerklės ir laukiama, kol jie nukraujuos. Šešiolika metų prieš tai galiojęs Gyvūnų globos ir laikymo įstatymas numatė galimybių ribojimą gyvūnų skerdimui pagal religinius ritualus be išankstinio apsvaiginimo, t.y. toks skerdimas buvo leidžiama tik turint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.
Anot B. Kymantaitės ritualinio skerdimo šalininkai remiasi Europos Tarybos reglamentu dėl žudomų gyvūnų apsaugos, kad toks sprendimas yra teisiškai pagrįstas.
„Iš tiesų, Tarybos reglamentas leidžia savo šalims narėms atlikti tokį skerdimo būdą religinių papročių tikslais. Tačiau svarbu pažymėti, kad Europos Sąjunga taip pat leidžia šalims narėms užtikrinti aukštesnius maistui naudojamų gyvūnų apsaugos standartus uždraudžiant tokią praktiką, ir šiuo metu Švedijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Maltoje bei Lietuvoje jau yra draudžiamas ritualinis skerdimas be apsvaiginimo. Lietuva, įvedusi draudimą ir stovėdama bendrame sąraše tarp tokių šių šalių, rodo ženklų aukštesnių gyvūnų gerovės standartų siekį. Todėl mes kreipiames į Lietuvos visuomenę pasirašyti peticiją ir neleisti žiaurios gyvulių kančios. Tik visuomenės balsas gali tai sustabdyti“, - teigia B. Kymantaitė.
Galvijai, avys ir ožkos yra rūšys, kurioms daugiausia taikoma tokia skerdimo procedūra. Europos maisto saugos tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad neapsvaiginti galvijai po kaklo ir kraujo arterijų pjovimo gali vis dar būti sąmoningi iki 2 min., o kartais net iki 4 min., avys iki 20 sek., paukščiai iki 2,5 min.
Plačiau apie tai http://www.youtube.com/watch?v=EvH8rz7QwZM
Neseniai kaimyninėje Lenkijoje Konstitucinis teismas pripažino, kad skerdimo būdas prieš tai gyvulio neapsvaiginus, prieštarauja gyvūnų apsaugos teisės aktui. Bandymą pakeisti šį teisės aktą atmetė dauguma Lenkijos parlamento narių, pareiškusių, kad nėra etinio ir ekonominio pagrindo grąžinti atgal bereikalingą skausmą ir kančią maistui naudojamiems gyvūnams. Atsižvelgdami į visuomenės narių nuomonę, kuri, pagal atliktas apklausas daugia nei 2 prieš 1 narių dauguma pasisakė prieš ritualinio gyvūnų skerdimo įteisinimą, Lenkijos Parlamentas nusprendė laikytis aukštesnių gyvūnų apsaugos standartų ir palaikyti ritualinio skerdimo draudimą. Draudimas galioja nuo š. m. sausio 1d.
Peticija http://peticijos.lt/visos/71432
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą