Seimas prisiminė teisėjus

Kadenciją baigiantis Seimas pamalonino teisėjus, išspręsdamas septynerius metus egzistavusią jų atlyginimų problemą. Vakar priimtas įstatymas, numatantis teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką.

Skaičiuos naujai 

Pagal priimtą Teisėjų atlyginimų įstatymą teisėjų atlyginimai bus skaičiuojami pagal atlyginimo ir pareiginės algos bazinį dydį, atsižvelgiant į metinę infliaciją. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negalės būti mažesnis už esamąjį dėl galiojančio valdžių atskyrimo principo - teisminė valdžia privalo būti nepriklausoma nuo valdžių kaitos.

Pagal įstatymą bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susidėtų iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Jų pareiginė alga apskaičiuojama pagal atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Priedą už ištarnautus valstybei metus sudarytų 3 procentai teisėjo pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturėtų viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Konstitucinio Teismo teisėjams nenumatomas priedas už tarnybos stažą, nes jų atlyginimai turi būti vienodi. Kaip numatyta įstatyme, duomenys apie teisėjų atlyginimus bus vieši.

Nuomonės skyrėsi

Priimdamas šį įstatymą Seimas nesiklausė kai kurių parlamentarų argumentų nedidinti teisėjų atlyginimų dabartinės krizės sąlygomis, kai atlyginimus rengiamasi mažinti net Seimo nariams. Anot parlamentaro Egidijaus Klumbio, šis klausimas svarstomas “ištrauktai nuo visos valstybės atlyginimų sistemos”.

Pritarusieji tam, kad atlyginimai teisėjams būtų didinami, pagrindiniu motyvu laikė teisėjų nepriklausomumą, skaidrią sistemą, teisėjų darbo krūvį, nebekonkurencinga tampančią teisėjo profesiją. Pasak Seimo nario Kęstučio Čilinsko, šį klausimą būtina spręsti kuo skubiau, kitaip “teisėjai laikomi ant kabliuko ir yra priklausomi nuo politinių sprendimų”.

Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarimu konstatavo, kad teisėjų darbo užmokesčio mažinimas taikant Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą prieštarauja Konstitucijai. Todėl Vyriausybės sudaryta darbo grupė nutarė iš šiuo metu galiojančio Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo išbraukti teisėjų atlyginimų dydžius bei jų skaičiavimo tvarką nustatančias nuostatas ir jas išdėstyti atskiru įstatymu.

Šią savaitę į Seimo pirmininką Česlovą Juršėną dėl šio įstatymo priėmimo kreipėsi ir Teisėjų asociacijos valdyba. Anot teisėjų, praėjus 18 m. nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo teisėjų atlyginimai iš esmės niekada nebuvo apibrėžti atskiru įstatymu ir “iki šiol viena iš valdžios grandžių, vienintelė vykdanti teisingumą, nesulaukė deramo dėmesio sureguliuojant vieną iš teisėjų nepriklausomumo garantų - teisėjų atlyginimus ir kitas socialines garantijas”.

Didės konkurencingumas?

Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė viliasi, kad, padidėjus atlyginimams, atsiras daugiau norinčiųjų dirbti teisėjais, padidės konkurencingumas. Nes dabar, anot L.Garnelienės, labiausiai teisėjų trūksta apylinkių teismuose. Ypač ši problema aktuali Klaipėdoje, Panevėžyje, Biržuose. Teisėjų trūkumo nejaučia tik Vilnius ir Kaunas.

“Konkurse Klaipėdoje dalyvavo trys kandidatai į tris vietas, net nėra kaip palyginti, nėra iš ko pasirinkti. O Panevėžyje vienu metu išvis nebuvo kandidatų. Biržų teisme dirba trys teisėjai, du iš jų važinėja iš Kauno miesto, - sudėtingą padėtį aiškino L.Garnelienė. - Neateina patys blogiausi, bet galbūt ateitų ir geresnių. Ateina ne tam skirti, ne būti teisėju, o galbūt kitu teisininku”.

Pasak Teisėjų tarybos pirmininkės, daugiausia atlyginimai didės žemiausios grandies teisėjams. Apylinkių teismų teisėjams atlyginimai turėtų padidėti apie 60 proc. ir siekti apie 4500 litų “į rankas”. Kiek didės aukštesnių instancijų teismų teisėjams, kol kas neaišku, nes keičiasi darbo stažo skaičiavimo tvarka.