Seimas, pritaręs siūlymui surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, toliau jį svarstys kitais metais

Už tai numatantį nutarimą antradienį po pateikimo balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 30 parlamentarų. Toliau šį projektą svarstys Seimo komitetai, Konstitucijos komisija. Planuojama, kad į Seimo plenarinių posėdžių salę šis projektas sugrįš tik 2016 metų Seimo pavasario sesijoje.

"Puiku, kad Seimas žengė pirmąjį žingsnį referendumo link. Realybė ta, kad gyventojų skaičius Lietuvoje nenumaldomai mažėja. Gyvename globiame XXI amžiaus pasaulyje, kuriame nebėra sienų - todėl privalome lanksčiau spręsti dvigubos pilietybės klausimą. Negalime bausti žmonių vien dėl to, kad jie po šalies Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, ieškodami geresnio uždarbio ar gyvenimo, išvyko iš Lietuvos. Negalime bausti dėl to, kad lietuvių vaikai gimė ir šiuo metu gyvena ne Lietuvoje. Stipri valstybė stovi ant tautos vienybės pamatų - dviguba pilietybė turėtų būti visų bendras interesas", - teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eligijus Masiulis.

Frakcijos vadovas akcentuoja, kad valstybė privalo įdėti daugiau pastangų, kad su Lietuvos piliečiais visame pasaulyje išlaikytų stipresnį pilietinį ryšį. "Šiandien mažai pasaulyje beliko valstybių, kurios pilietybės klausimą kaip Lietuva yra įtvirtinusios savo Konstitucijoje. Dauguma valstybių šį klausimą sprendžia savo Pilietybės įstatymu, atvirai ir lanksčiai žvelgia į kitos pilietybės įgijimą. O galimais iššūkiais nacionaliniam Lietuvos saugumui tikrai galime pasirūpinti, nustatydami atitinkamus saugiklius pačiame Pilietybės įstatyme", - pabrėžia E. Masiulis.

Liberalų sąjūdis Seimo nutarimu siūlo referendumui pateikti tokį sprendimo tekstą: "Pritariu, kad LR Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis - "Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis" - būtų pripažinta netekusia galios". Taip pat siūloma nustatyti, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės būtų rengiamas 2016 m. spalio 9 d. kartu su ateinančiais Seimo rinkimais.

Skaičiuojama, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. iš Lietuvos emigravo daugiau nei 788 tūkst. žmonių. Lietuvos migracijos departamento duomenimis, iš viso per 2002-2014 metus Lietuvos pilietybės, įgiję kitos valstybės pilietybę, neteko 6997 žmonės. Statistikos departamento duomenimis, vien 2001-2013 metais iš Lietuvos emigravo daugiau kaip pusę milijono - 510 tūkst. žmonių.

Statistika rodo, kad 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2,921 milijono žmonių, palyginti - 1990 m. šalyje gyveno 3,7 mln. žmonių. Lietuvoje kasmet daugiau žmonių miršta, nei gimsta, natūrali gyventojų kaita išlieka neigiama - 2014 m. mirė 8,9 tūkst. žmonių daugiau, nei gimė.