Seimo narių skaičiaus mažinimui - jokių prošvaisčių

Seimo narių skaičiaus mažinimui - jokių prošvaisčių

Valdžios atstovams prakalbus apie galimą valdininkų armijos mažinimą, vėl ėmė garsiai skambėti klausimas apie niekaip nesikeičiantį Seimo narių skaičių. Nors pripažįstama, jog Lietuvoje sumažėjus žmonių, Seimo narių taip pat turėtų būti mažiau, tačiau nesitikima, kad kada nors pavyks įtikinti valdžios vyrus ir moteris sumenkinti savo galimybes patekti į šiltas Seimo narių vieteles.

Mažinti per pusę

Prieš trejus metus „tvarkietis“, dabartinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis aktyviai gynė frakcijos pasiūlymą Seimo narių skaičių mažinti drastiškai - per pusę. Jis tikino, jog ir dabar nuomonė nėra pasikeitusi.

„Reikėtų mažinti per pusę, nes tokiu atveju reikia daryti mažiausiai administracinių ribų pertvarkymų. Dabar yra 71 rinkimų apygarda, jei mes pakeistume sistemą, kad partijos keltų vienmandatininkus apygardose, išsilaikytų ir partinis, ir regioninis principai. Mūsų manymu, to visiškai užtektų. Šis būdas būtų efektyvus ir nesunkiai įgyvendinamas. Jei sumažintumėme nuo 141 iki 121, tai esmės nepakeistų nei finansiškai, nei kaip nors kitaip. Būtų tik išsibalansavimas“, - teigė V.Mazuronis.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo teigimu, sumažinant Seimo narių skaičių per pusę, sistema būtų mažiausiai griaunama, tačiau pripažino, jog sumanymus įgyvendinti sudėtinga, mat Seimo narių skaičiaus mažinimas visais laikais kėlė daug problemų.

„Skaičių reikia mažinti dėl labai paprastų priežasčių. Žinoma, svarbu ir tai, jog Lietuvoje sparčiai mažėja žmonių, tačiau dar svarbesnis kitų valstybių pavyzdys. Mūsų šalyje Seimo narys atstovauja apie 20 tūkst. šalies žmonių. O kitose šalyse šis skaičius yra dvigubai didesnis“, - sakė V.Mazuronis.

Pasak ministro, nors jo frakcija tokius pasiūlymus buvo užregistravusi dar praėjusią kadenciją, jie taip ir liko tik pasiūlymais. V.Mazuronis tikino, jog šis pakeitimas bus siūlomas ir dar kartą, tačiau teigė, jog šiuo atveju reikėtų užtikrinti didžiosios dalies Seimo narių susitarimą, mat Konstitucijos keitimui neužtenka vos pusės pritariančiųjų.

„Kai nėra susitarimo, šie pasiūlymai išeina kaip parodomieji. Jeigu manęs atvirai klausiate, aš nelabai tikiu, kad pats Seimas susimažintų savo narių skaičių. Priežastys labai paprastos. Didžioji dauguma Seimo narių paprastai visada kandidatuoja ir į kitus rinkimus. Kas savo noru susimažins savo patekimo galimybes? Tai suprantama žmogišku lygmeniu, tačiau reikia kalbėti ir apie valstybinį lygmenį bei valdymo efektyvumą“, - teigė V.Mazuronis.

Politikas teigė matantis vienintelę išeitį - Seimo narių skaičių turėtų pakeisti Lietuvos žmonių referendumas. Tiesa, prieš tai reikia sumažinti jam surengti reikalingų parašų skaičių iki realaus. Jis teigė manantis, jog Lietuvos žmonės pasisakytų už Seimo narių skaičiaus mažinimą.

Nėra valstybinio intereso

Istoriko, Šiaulių universiteto docento Arūno Gumuliausko teigimu, faktas, jog Lietuvoje sumažėjo gyventojų, yra svarbus ir leistų svarstyti apie Seimo narių skaičiaus mažinimą, tačiau būtini labai rimti skaičiavimai, o ne padrikas kirtimas iš peties.

„Į Seimą turėtų patekti geriausi iš geriausių ir tam jau reikėtų aiškiai peržiūrėti pačią rinkimų sistemą, politinių bei nevyriausybinių organizacijų gyvavimo tvarką. Tai kompleksinis dalykas, negalima pasakyti paprastai, kad rytoj bus tik 70 arba 80 narių“, - teigė A.Gumuliauskas.

Tiesa, ekspertas buvo įsitikinęs, kad Seimo nariai niekada vieningai nebalsuos už tai, kad jų skaičius būtų sumažintas.

„Pasigendu valstybinio mąstymo iš pačių Seimo narių. Dabar dažnai narių skaičius tampa rinkimų šūkiu, kuriuo kuo toliau, tuo mažiau visi tiki. Aš nematau valstybininkų persvaros Seime. Ten labiau vyrauja privatūs arba grupiniai interesai, o ne viešieji“, - sakė istorikas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder