Mero savaitė
Pasakodamas apie svarbiausius praėjusios savaitės įvykius uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius teigė buvęs tiesiog šokiruotas vieno Šiaulių valdininkų rašto.
Juo Klaipėdos savivaldybei pranešama, kad buvusį "Baltijos" kino teatrą valdančiai bendrovei "Fisanta" Šiaulių savivaldybės administracinė komisija už pastato nepriežiūrą skyrė vos 200 litų baudą.
"Dėl to jau kalbėjausi su savo kolega Šiaulių meru ir prašiau, kad ateityje tais atvejais, kai vienas miestas pagalbos kreipiasi į kitą, prašymai būtų analizuojami bent kiek rimčiau", - sakė R. Taraškevičius.
Pasak jo, miesto vadovai dažnai yra kaltinami tuo, kad niekaip nesugeba priversti savo statinius apleidusių šeimininkų susitvarkyti.
"Ketvirti metai bandom rasti bendrą kalbą su sudegusio pastato savininkais. Deja, be rezultatų. Galiausiai nusprendėm griebtis ekonominio poveikio priemonių - baudų. O jos gali būti nemažos - iki 2 tūkst. litų. Tačiau jas gali skirti tik ta savivaldybė, kurioje statinį apleidusi bendrovė yra registruota. Kadangi "Baltijos" šeimininkai gyvena Šiauliuose, su prašymu skirti jiems baudą privalome kreiptis į šio miesto savivaldybę. Pirmas toks bandymas buvo prieš keletą metų. Tada "Baltiją" valdančiai bendrovei buvo skirta 50 litų bauda. Dabar - 200 litų. Tai argi galima tokiomis sankcijomis ką nors laimėti?"
R. Taraškevičiaus įsitikinimu, šioje srityje išties esama įstatymų spragų, ir kol jie nebus pakoreguoti, padėtis į gera nepasikeis.
Teks pakovoti
Anot R. Taraškevičiaus, jį labai nuvylė ir iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, vadovaujamos Rūtos Baškytės, gautas raštas. Juo palaikoma idėja Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus, steigti delfinų terapijos centrą, tačiau kategoriškai nepritariama tam, kad šalia jo būtų statomas ir dviejų bei trijų aukštų poilsio kompleksas - viešbutis, svečių namai, pirtys, baseinai, pramogų ir sveikatingumo centras.
"Manau, kad dėl tokių minėtosios institucijos išvadų dar teks ne kartą diskutuoti ir pabandyti apginti jau baigiamą rengti projektą. Tikiuosi, kad mums pavyks rasti kompromisą, ir darbai galų gale pajudės", - sakė R. Taraškevičius.
Ginčai dėl savivaldos
Vienas iš pagrindinių klausimų, analizuotų prieš savaitę Birštone vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime, - kaip rinkti savivaldybių merus?
Pasak R. Taraškevičiaus, visos politinės partijos, Seimo nariai, LSA vienareikšmiškai pasisako už tai, kad merus būtina rinkti tiesiogiai, tik niekaip neapsisprendžiama dėl tokios nuostatos įgyvendinimo modelio.
Šiuo metu Seimui yra pateikti du Konstitucijos pataisų įstatymų projektai. Pirmuoju iš jų siūloma Konstitucijoje nustatyti tik bendrus vietos savivaldos organizavimo principus, nesusijusius su konkretaus modelio įtvirtinimu. Šiuo atveju savivaldos institucijų ir jų veiklos tvarka turėtų būti nustatyta įstatymu. LSA nuomone, sakė R. Taraškevičius, šis pasiūlymas nėra geras, nes keičiantis parlamentinei daugumai atsiras galimybė keisti ir Vietos savivaldos įstatymą.
Kitu projektu siūloma įtvirtinti punktą, kad merus renka administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, bei nustatyti vykdomoji institucija yra meras. Pasak R. Taraškevičiaus, LSA kategoriškai nepritarė ir šiam projektui nes jo įgyvendinimas atkurtų savivaldybėse dvivaldystę, tuo atveju, jei tarybos dauguma ir meras atstovautų skirtingoms politinėms jėgoms, padidintų konfliktų tikimybę, be to, būtų neaišku, kas realiai vadovautų savivaldybei - meras ar tarybos pirmininkas. Tokį modelį mes jau turėjome ir visai puikiai atmename, kaip dėl politinių nesutarimų vienas po kito krito merai, tarybų pirmininkai, strigo sprendimų priėmimas", - sakė R. Taraškevičius.
Todėl, sakė uostamiesčio vadovas, LSA, matydama, kad nei politinės partijos, nei teisės ekspertai vieningos nuomonės neturi, išdėstė savas nuostatas savivaldos modelio atžvilgiu: meras renkamas tiesiogiai, jis kartu eina ir savivaldybės vadovo, ir tarybos pirmininko pareigas, dalį klausimų pavesti svarstyti ir sprendimus priimti tarybų kolegijoms. Be to, siūloma atsisakyti nuostatos, draudžiančios savivaldybių biudžetinių, viešųjų įstaigų, įmonių bei jų kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovams būti renkamiems tarybų nariais. Pastarasis teiginys, R. Taraškevičiaus įsitikinimu, ypač aktualus nedidelėms savivaldybėms.
Regionams - daugiau galių
Pasak R. Taraškevičiaus, LSA suvažiavime buvo pritarta dar vienam svarbiam sprendimui - 2007-2013 m. Europos Sąjungos paramos skirstymo strategijoje numatyti, kad lėšos būtų skiriamos tik regionų plėtros tarybų atrinktiems projektams. "Minėtosioms taryboms nustačius prioritetus, nebebus gaištamas laikas, nebebus veltui leidžiami pinigai sudėtingiems projektams rengti, juo labiau kad niekas nežino, ar jie bus pripažinti išties reikalingais. Todėl projektus būtina atrinkti iš anksto, ir tai daryti turi regionų plėtros tarybos, nes būtent jos geriausiai žino vietinius poreikius, - sakė R. Taraškevičius. - Dabar gi savivaldybės parengė tiek projektų, kad jų bendra vertė kelis kartus viršijo jiems įgyvendinti turimų lėšų sumą. Tam buvo išleisti dideli pinigai, o galiausiai konkuravo ne patys projektai, o juos parengusios konsultacinės firmos."
Vilija ŠILINIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą