Mokslininkas, klimatologas Gintautas Stankūnavičius pabrėžė, jog už dyką būna tik sūris pelėkautuose, taigi už šiltą žiemą Europoje sumoka kiti.
„Šilčiau gyvename kitų sąskaita. Kanadoje, taip pat Šiaurinėse valstijose šis gruodis buvo labai šaltas. Čia vyravo daug žemesnė oro temperatūra, o naktimis net arktinis šaltis, neįprastai anksti užšalo Hadsono įlanka. Na, o priešingoje pusėje, Europoje, yra daug šilčiau, nėra sniego, gyvename pavasarišku ritmu”, - sakė G.Stankūnavičius.
Jis tikino, jog niekada visur nebūna vienodų sąlygų. Tą liudija ir pastarieji įvykiai, kai europiečiams besidžiaugiant šilta žiema, gausus sniegas iškrito Nilo deltoje, Libane, Izraelyje.
Situacija gali pasikeisti
„Didelio masto cirkuliacija keičiasi tarp Kalėdų ir sausio vidurio, todėl labai retai pirmoji žiemos pusė būna panaši į antrąją ar žiemos pabaigą. Kad žiemos pobūdis dar bus kitoks, taip pat labai tikėtina. Juo labiau kad 2012 metų pirma žiemos pusė buvo labai švelni ir drėgna, o jau sausio pabaiga, vasario pradžia buvo labai šalta, net mušė rekordus”, - prisiminė mokslininkas.
Tiesa, jis pabrėžė, jog žiemų lygiai taip pat būna ir labai monotoniškų. Pavyzdžiui, tokia buvo 2006-2007 m. žiema. Nuo pat lapkričio iki kovo laikėsi panaši, gana aukšta temperatūra, neužšalo daugelis ežerų, pastovi ledo danga nesusiformavo upėse, net mariose. Jei ir ši žiema būtų monotoniška, pavasarį išvengtume didesnių potvynių.
„Juk amerikiečiai dar spalį prognozavo, kad ši žiema bus ekstremaliai šalta, tačiau lapkričio pabaigoje nuomonė pasikeitė. Ilgalaikių prognozių patikimumas yra labai mažas. Kol kas situacija tokia pati, kaip iki šiol. Gal truputėlį slėgis išaugs, gal dienos nakties skirtumas atsiras, gal šiek tiek pasausės oras, bet didesnių pokyčių aš kol kas nematau”, - sakė G.Stankūnavičius.
Gali pakenkti
Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorės Onos Rūtos Žadeikienės teigimu, tiek besitęsianti šilta žiema, tiek staigus atšalimas galėtų turėti rimtų pasekmių gamtai ir žmonėms.
„Jeigu visa žiema bus tokia, kaip dabar, pavasarį bus daug kenkėjų, daug ligų, paliesiančių augalus. Bet jeigu bus labai žema temperatūra, gali būti taip, kad šalna pakąs pasiruošusius sprogti pumpurus. Tada gali vėliau sprogti medžiai, susivėlinti jų žydėjimas, ūglių leidimas”, - sakė O.R.Žadeikienė.
Jos teigimu, šilta žiema didelę įtaką daro žemėje žiemojantiems kenkėjams. Jei nėra įšalo, pernelyg didelė dalis jų populiacijos išgyvena.
„Gali padidėti ir širšių populiacija, kadangi jos vis dažniau gyvena urvuose žemėje. Taip pat gerokai didesnė gali būti uodų populiacija. Gali padaugėti ir tokių kenkėjų, kurie kenkia ne tiesiogiai žmogui, o augalams, medžiams. Pavyzdžiui, galime sulaukti kopūstinių baltukų, kolorado vabalų, grambuolių, kurklių gausos. Jie pridaro daug žalos derliui. Taip pat galime sulaukti ir daugiau musių”, - šiltos žiemos pasekmes prognozavo Botanikos sodo direktorė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą