Šiemet rastas ne tik Vasario 16-osios Akto originalas. Viešumą pasiekė ir daugiau dokumentų. Tiesa, ne tokių svarbių, bet įdomių. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pradeda viešinti KGB agentų rašytus agentūrinius pranešimus, o parlamentaras Petras Gražulis paviešino 1952 m. Vytauto Landsbergio rašytą autobiografiją, kurioje būsimas politikas džiaugėsi, kad Raudonoji Armija iš pradžių „išlaisvino“ Vilnių, o paskui visą Lietuvą kartu su juo ir jo motina.
„1939 m. Raudonajai Armijai išvadavus Vilnių, tėvas paliko motiną ir mane su broliu Kaune, o pats išsikėlė į Vilnių. Kartu su juo išvažiavo ir sesuo, Vilniuje studijavusi, o paskui ištekėjusi už vilniečio mokytojo. 1941 m. gegužės pradžioj buvo suimtas mano brolis, kurį laiką kalinamas Kaune, gestapo kalėjime, o paskui išvežtas į Vokietiją. Tėvas labai rūpinosi jo likimu, atvažiuodavo į Kauną, o brolį išvežus, išvyko jo ieškoti į Rytprūsius. Raudonajai Armijai išvadavus Lietuvą ir mane su motina, jokių tikrų žinių apie likusius savo šeimos narius neturime“, - tai eilutės iš P.Gražulio paviešinto dokumento, 1952 m. pasirašyto V.Landsbergio.
P.Gražulis įsitikinęs, kad tai tikrai V.Landsbergio ranka rašytas dokumentas, nes jį paviešinus jokio triukšmo nekilo, o priešingu atveju esą būtų kilęs didžiulis šaršalas, konservatoriai ir pats V.Landsbergis neva būtų puolę įrodinėti, kad tai falsifikatas.
„1952-aisiais vyrai ėjo į miškus ginti Lietuvos ir aukojo savo gyvybes, o V.Landsbergis džiaugėsi, kad jį ir jo motiną „išlaisvino“ Raudonoji Armija. Nepaisant to, dabar jis yra rezistentas numeris vienas. Stojant į komjaunimą visada būdavo privalu parašyti biografiją, tai jis ir parašė. O tą biografiją man vienas profesorius atšvietė“, - paaiškino P.Gražulis.
Parlamentaras džiaugiasi, kad artimiausiu metu bus paviešinta daugiau įdomių dokumentų - LGGRTC savo tinklalapyje ims skelbti buvusių KGB darbuotojų rašytus agentūrinius pranešimus.
„Manau, gerai padirbėjus pagal raštą bus galima atskirti, kas rašė. Aš manyčiau, kad visi buvę KGB darbuotojai turi būti paviešinti, net ir tie, kurie prisipažino, nors valstybė ir įsipareigojo jų neviešinti. Tačiau tas įsipareigojimas buvo konservatorių iniciatyva. Manau, kad tikslas buvo galbūt apsaugoti savus žmones - kad jie galėtų eiti atsakingas pareigas. Aš ir Seime pasisakiau už išviešinimą, o labiausiai prieš pasisakė konservatoriai. Rasa Juknevičienė net pasakė, kad tie, kurie nori išviešinti, yra vos ne KGB agentai. Ką pasakysi kitaip nei konservatoriai, visada būsi KGB agentas ir Tautos priešas“, - sakė P.Gražulis.
Politikas mano, kad konservatoriai be reikalo baiminasi galimo išviešinimo, nes „kai kas“ pasistengė, kad didelė dalis buvusio KGB archyvo dingo, tačiau galvoja, jog konservatoriai baiminasi, kad dingo ne visi jiems labai svarbūs dokumentai.
LGGRTC vadovė Teresė Birutė Burauskaitė užtikrino, kad pagal paviešintus agentūrinius pranešimus nebus įmanoma atsekti, koks žmogus juos rašė.
„Operatyvinis darbuotojas, iš savo agento gavęs ranka rašytą pranešimą, jį atspausdindavo. Tai mes tik tuos atspausdintus dokumentus ir viešinsime. O agento ranka rašyti pranešimai būdavo segami į agento asmens bylą. Asmens bylos yra išvežtos į Uljanovską, liko tik operatyvinių darbuotojų atspausdinta medžiaga“, - paaiškino T.B.Burauskaitė.
Pasak jos, viešinami dokumentai buvo parašyti neprisipažinusių KGB darbuotojų, todėl net jei ir būtų identifikuotas autorius, nebūtų jokių pažeidimų, mat Seimas Lietuvos vardu įsipareigojo paslaptyje 75 metus laikyti tik prisipažinusiųjų pavardes. O Seime gimusi iniciatyva tą įsipareigojimą sulaužyti nėra gera.
„Tikras nonsensas. Kaip gali valstybė, davusi pažadą tam tikrai grupei žmonių, atlikusių tam tikrą lojalumo žingsnį, juos po to išduoti? Kokia tada būtume valstybė? Argumentas, kad jie gali būti šantažuojami, yra absurdas, nes nė viena institucija nepatvirtins, kad jie bendradarbiavo su KGB“, - kalbėjo T.B.Burauskaitė.Centro vadovės teigimu, agentūriniai pranešimai viešinami norint paneigti mitą, kad dalis agentų buvo nekaltučiai, nieko blogo valstybei nepadarę.
Šiuo metu 1583 asmenys yra prisipažinę bendravę su KGB. Neprisipažinusių, bet identifikuotų, yra maždaug 1,5 tūkst., centras, pasak jo direktorės, sąrašą jau baigia skelbti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą