Skųstis tapo madinga

Vartotojų teisės

Jei padavėjas kavinėje atneša apytuštę lėkštę sriubos ar pardavėjas prekybos centre įbruka nekokybiškus batus, lietuviai nebetyli.

Nusivylę vartotojai tiesiog užverčia skundais atitinkamas tarnybas. Įvairios institucijos sulaukia vis daugiau skundų. Skųstis tampa madinga.

Skundų lavina

Skundų, kuriuos kasmet užregistruoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos, skalė kyla kaip ant mielių. Jei 2003 metais buvo gauti vos 296 skundai, tai 2004-aisiais - jau 2 723, pernai - 4 136. Per pirmąjį šių metų pusmetį gauta jau 3 160 skundų.

Pasak Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einančios Eugenijos Vaičekauskienės, rugpjūtį pasipylė tikra skundų lavina. Mėnuo dar nesibaigė, tačiau jų priimta jau apie šimtą: keliolika raštu, didžioji dalis - telefonu.

Gyventojai dažniausiai kreipiasi į tarnybą nusipirkę nekokybiškus mobiliuosius telefonus, kompiuterius, buities techniką, baldus.

"Nemažai skundų gauname dėl nekokybiškų batų. Jie ne visada atlaiko net suteiktą 14 dienų garantinį laikotarpį. Kai parduotuvėje atsisakoma vykdyti pirkėjo reikalavimą batus pakeisti, tenka įsikišti mums", - pasakojo E. Vaičekauskienė.

Pernai dėl netinkamos gaminių kokybės vartotojai inspekcijai visoje Lietuvoje pateikė 513 skundų. Šiemet skųstasi jau 753 kartus.

Nepatinka ir lygios galimybės

Paskutiniu metu daug aktyviau lietuviai skundžiasi ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Daugiausiai - dėl lyties ir amžiaus diskriminacijos, retai - dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos atžvilgiu.

2004 metais buvo gauti 57 skundai, 2005 m. - 128, o per pirmąjį šių metų pusmetį jau užregistruoti 78.

"Jei tokia tendencija išliks, metų pabaigoje skundų turėsime gerokai daugiau nei praėjusiais metais", - sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava.

Daugiausiai skundų sulaukiama iš didžiųjų miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. O štai mažesnių miestelių gyventojai į tarnybą kreipiasi retai. Pavyzdžiui, kalbėjo V. Dambrava, šiemet visai negauta skundų iš Tauragės, Panevėžio ir Utenos apskričių.

"Tai nereiškia, kad mažesniuose miesteliuose problemų nėra. Jų yra, bet žmonės bijo kreiptis. Juk visi tuoj sužinotų, kas ir dėl ko padavė skundą, o gyvenimas dėl to nepalengvėtų", - sakė V. Dambrava ir pridūrė, kad dar ne visi gyventojai žino, jog tarnyba užtikrina anonimiškumą.

Po skundo - dovanos

Populiarumo nestokoja ir internetinė skundų knyga www.skundai.lt, pradėjusi veikti daugiau nei prieš dvejus metus. Vartotojų nusiskundimus paviešinančią svetainę įkūrė vilnietis S. G., kai kartą pats atsidūrė nukentėjusiojo vietoje.

"Viena įmonė visiškai nesiskaitė su manimi ir aš nieko negalėjau padaryti, kad apginčiau savo teises", - sako S. G.

Pasak jo, kasdien svetainėje paskelbiama iki dešimties skundų. S. G. pažymi, kad į skundų knygą įtraukiami tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys skundai. Neskelbiami vien neigiami atsiliepimai, kai nenurodomos konkrečios įvykio aplinkybės, nepriimami šeimyninio pobūdžio skundai.

Svetainės įkūrėjas džiaugiasi, kad dalis skundų sulaukia reakcijos.

"Dažniausiai sureaguoja paslaugų sferos įmonės - grožio salonai, sporto kompleksai, viešbučiai - ir sukeltus nepatogumus savo klientams kompensuoja dovanomis", - teigia jis.

Mėsos gaminių bendrovė skundo teikėjui, kuris buvo nepatenkintas vienu produktu, pasiūlė dovanų visą krepšį įmonės gaminių. Bilietus į renginius platinanti agentūra, sulaukusi kliento priekaištų, padovanojo jam du bilietus į koncertą. Viešbutis, kuriame apsistojęs skundo autorius pasipiktino dideliu triukšmu, pažadėjo kompensuoti gyvenimo viešbutyje išlaidas. Be to, anot S. G., Kaune ketvirtadaliu buvo sumažintas lauko reklamos ekranas, nes jo ryškumas trukdė vairuotojams stebėti šviesoforą.

"Kitos įmonės apsiriboja atsiprašymais ir pažada dėti pastangas, kad nemalonios situacijos nepasikartotų. Tiesa, dauguma skundų lieka be atsako, tačiau paskelbta informacija galbūt pasitarnauja kitiems potencialiems klientams", - sako svetainės skundai.lt įkūrėjas.

Verslininkai negirdi

Tai, kad lietuviai įsidrąsino ieškoti teisybės, laikoma ir tam tikru visuomenės išprusimo įrodymu.

"Vartotojai žino savo teises ir bando jas apginti. Tai liudija apie vartotojų išprusimą", - teigia vartotojų teisių gynėja, nevyriausybinės organizacijos Vakarų Lietuvos vartotojų federacijos vadovė Audronė Rickuvienė. Ji pridūrė, kad vartotojų teisės jau dėstomos ir aukštųjų mokyklų studentams.

A. Rickuvienė pastebi, kad kadaise Vakarų Lietuvos vartotojų federacija buvo bene vienintelė mūšio lauke, o dabar įvairių valstybinių ir nevalstybinių institucijų prikepta kaip blynų.

Anot A. Rickuvienės, gyventojų aktyvumas paslaugų teikėjus skatina pasitempti. Tiesa, daliai paslaugų teikėjų kultūros stoka trukdo objektyviai įvertinti situaciją.

"Yra tokių verslininkų, kurie tiesiog negirdi, sakyk jam ką nori. Tokiais atvejais gali prieiti ir iki teismų", - sakė pašnekovė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovo V. Dambravos nuomone, skundų daugėja, nes auga visuomenės pilietinis aktyvumas. "Žmonės kovoja už savo teises ir tai yra gerai, nors pats žodis "skundas" turi neigiamą emocinį krūvį", - teigė V. Dambrava.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ