Smulkieji verslininkai: rinkliava neteisinga

Miesto tvarkymas

Iki savo įsigaliojimo mažai ką dominusi rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą šiuo metu kelia neblėstančias aistras. Pasitelkę pagalbon specialiai tam sudarytą darbo grupę kovoti už mažesnes ir teisingesnes kainas ketina smulkieji verslininkai.

Nepaisant to, jog juridiniai asmenys sąskaitų dar negavo, tiek Klaipėdos senamiesčio, tiek Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijų atstovams rinkliavos dydis ir jos apskaičiavimo metodika kelia nerimą bei nepasitenkinimą.

Smulkieji verslininkai norėtų, jog rinkliava jiems būtų apskaičiuojama ne pagal patalpų plotą, o pagal faktinį sukaupiamų atliekų kiekį, t. y. taip, kaip didiesiems prekybos centrams.

Anot jų, esama tokių įmonių, kurioms šiukšlių išvežimo kaina, nuo liepos 1-osios įvedus vietinę rinkliavą, kyla net kelis kartus. Kai kuriais atvejais esą netgi ketinama apmokestinti didesnį kiekį atliekų, nei parduotuvėlė apskritai gauna prekių. Be to, verslininkai turi ir tokių patalpų, kuriose nėra jokios ūkinės veiklos.

Pasak Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, didiesiems prekybos centrams rinkliava pagal faktinį sukaupiamų šiukšlių kiekį nustatyta todėl, kad jie ne vienerius metus turėjo tikslią apskaitą, kiek tų atliekų sukaupia. Be to, žygių dėl apmokestinimo pagal faktinį kiekį didieji prekybos centrai ėmėsi iš anksto.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadovo Šarūno Reikalo teigimu, su smulkesniaisiais situacija buvo kitokia - apie 30 proc. verslininkų sugebėjo apskritai nemokėti už šiukšlių išvežimą.

Svarstoma ir tai, jog kai kurie smulkieji verslininkai rinkliavos dydį sau susiskaičiavo neteisingai, todėl ir sumos atrodančios tokios didelės.

"Manau, kad daug ką įmanoma pakeisti, visų pirma atmetus emocijas. Nemanau, kad visiems, bet kai kuriems, norėčiau tikėti, yra įmanoma. Pirmiausia turėtų būti fiksuota situacija su atliekų kiekiais mažiausiai metus. Antras dalykas - tai turi būti oficialiai deklaruotos atliekos, kad būtų galima tiksliai žinoti per metus susidarantį kiekį ir pritaikyti kainą", - apie galimybę verslininkams mokėti pagal faktinį šiukšlių kiekį sakė Š. Reikalas.

Beje, anot jo, daugiabučių namų savininkų bendrijos - paskutinio susirinkimo metu buvo kalbėta su 120 bendrijų atstovais - mokėti kitaip, nei pagal "kvadratus", nenorėjo.

Anot KRATC atstovų, verslininkams dėl patalpų, kuriose nėra jokios veiklos, problemų kilti neturėtų - jas galima išimti iš "teršėjų" sąrašo. O kaip bus dėl mokėjimo pagal faktinį sukauptų atliekų kiekį, priklausys nuo darbo grupės, į kurią bus deleguoti verslininkų atstovai, veiklos rezultatų.

Kol kas verslininkams teks mokėti rinkliavą pagal dabartinę tvarką, o jei su darbo grupe bus suderėta kitaip, nauja tvarka šiemet dar neįsigalios.

Beje, KRATC atstovų teigimu, uostamiestyje rinkliava mokama sėkmingai ir geriau nei planuota - pinigų atsiskaityti su atliekų vežėjais jau turima 2-3 mėnesiams į priekį. Geriau surenkamos ir šiukšlės - per liepą į sąvartyną jų išvežta 500 tonų daugiau nei įprastai per mėnesį, t. y. jau apie 4 500 t.

Giedrė NORVILAITĖ