Socialinių pedagogų etatų finansavimui mokyklose, vadovaujantis Klaipėdos miesto tarybos sprendimu, išklausius mokyklų bei gimnazijų vadovų ir pedagogų nuomonių, ieškoti lėšų nutarta prieš dvejus metus.
Pasak Klaipėdos miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios inspektorės Danutės Tamulionienės, per dvejus metus šie pedagogai nuveikė didžiulį darbą spręsdami socialines mokyklų bendruomenių problemas.
Praėjusiais metais Klaipėdos socialiniai pedagogai dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotame konkurse, kuriame 20 uostamiesčio mokyklų laimėjo finansavimą. Šiose ugdymo įstaigose socialinių pedagogų etatai finansuojami iš ministerijos lėšų. Kitų švietimo įstaigų socialinių pedagogų atlyginimais rūpinasi miesto Taryba.
Dirba, bet neuždirba
Kaip "Vakarų ekspresui" pasakojo Jolanta Židickienė, dirbanti socialine pedagoge Prano Mašioto vidurinėje mokykloje, socialinės pedagogikos specialistai neturi tikslių darbo valandų. Jų darbas vyksta ir po pamokų. Tenka lankyti problematiškas šeimas, daug laiko praleisti įvairiose institucijose, bendrauti su vaikais neskaičiuojant valandų. Prakalbus apie uždarbį, J. Židickienė liūdnai šyptelėjo,- socialinio pedagogo mėnesio uždarbis siekia vos 500-600 litų. Praėjusiais metais J. Židickienė Švietimo ir mokslo ministrui skaitydama pranešimą pabrėžė, kad dirbti socialiniu pedagogu mokykloje yra prabanga.
"Ši profesija tinka tik labai humaniškiems žmonėms. Mūsų darbas nesibaigia net per moksleivių atostogas. Kuriame projektus kaip užimti vaikus per vasaros atostogas. Dažnai tampame jų nuodėmklausiais, o kur dar galybė dokumentų, kuriuos privalome sutvarkyti? Į namus retai grįžtame po pamokų, sunku rasti pakankamai laiko artimiesiems. Skaudu, kad tik taip įvertinamos mūsų pastangos padėti pačiai jautriausiai žmonių grupei - vaikams",- atviravo pašnekovė.
Dirba jauni
Socialiniai pedagogai ruošiami Klaipėdos universitete, kvalifikaciją kelia universiteto Kvalifikacijos kėlimo institute. Švietimo skyriaus vyr. specialistė D. Tamulionienė sakė, kad uostamiestyje dirba ir baigę magistro studijas pedagogai. Šiuo metu uostamiesčio švietimo įstaigose yra 32 socialinės pedagogikos specialistai. Klaipėda - trečiasis miestas Respublikoje pagal šių specialistų etatų skaičių. Uostamiestį lenkia tik Vilnius ir Kaunas.
Nors Švietimo ir mokslo ministerija giria klaipėdiškių iniciatyvą ir pastangas, jauni pedagogai baigę studijas ir išėję dirbti i mokyklas susiduria su rimtomis problemomis. Dažnai, ką tik buvę studentais, pedagogai nusivilia mažu atlyginimu ir dideliu darbo krūviu. Tokie žmonės bando savo jėgas kitose srityse. D. Tamulionienė teigė, kad socialinis pedagogas yra ne profesija, bet gyvenimo būdas.
Socialinio pedagogo darbą reglamentuoja du dokumentai, - ministerijos nurodyta pareiginė instrukcija ir kvalifikaciniai reikalavimai. "Vakarų ekspreso" pašnekovė neslėpė, kad kai kuriems jauniems specialistams trūksta patirties, tačiau jeigu jie pajuto esą reikalingi, o taip ir yra uostamiesčio mokyklose, visos bėdos išsprendžiamos.
Pasak J. Židickienės, uostamiesčio socialiniai pedagogai yra vieningi, dėl šios priežasties pavyko suburti brandų specialistų ratą ir įveikti ne vieną miesto švietimo įstaigoms opią problemą.
Niekuo nesidomi
Klaipėdos socialinių pedagogų metodinio ratelio pirmininkė Jolanta Židickienė pastebėjo, kad dažniausiai visos bėdos mokyklose suveši pavasarį, kuomet mokytojams tenka kariauti su bėgančiais už kampo parūkyti moksleiviais. Atšilus orui prasideda ir bėgimas iš pamokų. J. Židickienė stebisi paauglių abejingumu. Nors mokyklose įrengtos modernios kompiuterių klasės, skaityklos, kavinukės ir kitos laisvalaikio užimtumo vietos, moksleiviai mieliau skuba iš mokyklos teritorijos ir užsiima tuo, kas draudžiama.
Klaipėdos socialiniai pedagogai kreipėsi į miesto Savivaldybę ir inicijavo rūkymo mokyklų teritorijose uždraudimą. Dėl kai kurių draudimų pedagogams tenka išklausyti tėvų priekaištų, mokyklų vadovų ir kolegų mokytojų nepasitenkinimą. Dažnai tiesiog nepastebima, kokį milžinišką darbą tenka įveikti ieškant tiesioginio kontakto su problematiškais paaugliais.
Pasak J. Židickienės, vaisingas darbas yra tik tuomet, kada mokyklų administracija padeda, o ne trukdo. Deja, ne visose uostamiesčio švietimo įstaigose socialiniai pedagogai sulaukia kolegų pritarimo. Per dvejus metus pavyko užmegzti bendradarbiavimą su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, nepilnamečių reikalų inspekcija, policija. Patys pedagogai kūrė darbo mokyklose metodikas, ieškojo būdų, kuo sudominti problematiškus moksleivius ir kaip spręsti socialines moksleivių problemas mokyklose. Socialine pedagoge dirbanti moteris pastebėjo, kad moksleiviai labai retai patys ieško veiklos laisvu nuo pamokų metu. Jie laukia, ką pasiūlys suaugusieji. Kai kurių mokyklų ir gimnazijų socialiniams pedagogams pavyko inicijuoti moksleivių savivaldą. Ji yra ir P. Mašioto mokykloje. Vaikai patys sprendžia, kuo ir kaip jiems užsiimti, padeda mokytojams.
Ant socialinių pedagogų pečių gula ir narkomanijos bei prostitucijos problemos. Jos aktualiausios globos namams ir specialiosioms internatinėms mokykloms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą