Spąstai "zuikiams" pasiteisino.

Tikimasi, jog kitąmet pavasarį į Smiltynę pradės kursuoti naujas AB "Smiltynės perkėla" keltas. Tad autotransporto priemonių eilės prie keltų savaitgaliais kitąmet turėtų sumažėti. Tačiau pinigų naujam keltui turi uždirbti pati bendrovė. Per 7 metus kasmet jai reikia uždirbti po 1 mln. Lt. Todėl bendrovės vadovybė ieško visų įmanomų būdų sumažinti išlaidas ir kuo daugiau uždirbti. Neseniai vienas jos bandymas uždirbti pinigų nepavyko, o kitas buvo sėkmingas.

Per 17 dienų uždirbta apie 5 tūkst. Lt

Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. AB "Smiltynės perkėla" Smiltynėje pradėjo tikrinti iš jos grįžtančių žmonių, kurie keliasi keltais iš senosios perkėlos Klaipėdoje, bilietus, parduoti ten kelto bilietus tik į vieną pusę. Bendrovės direktoriaus Algirdo Žukausko teigimu, taip elgdamasi bendrovė nepažeidė nei įstatymų, nei žmonių teisių.
Anksčiau kai kurie žmonės iš Klaipėdos keldavosi į Smiltynę mažais laiveliais mokėdami po 1 Lt, o atgal grįždavo keltais be bilietų "zuikiais". Kadangi kelto bilietas keleiviui, neturinčiam jokių lengvatų, į abi puses kainuoja 1,5 Lt, žmogus galėdavo sutaupyti 50 ct, ir tai jam pasimokėjo.
Dabar, kai Smiltynėje galima nusipirkti kelto bilietą į vieną pusę už 75 ct, plaukti laiveliu, o grįžti keltu žmogui kainuoja 1,75 Lt, t. y. 25 ct brangiau nei ir nuplaukti, ir parplaukti keltu.
Beje, keliantis iš Smiltynės į Klaipėdą naujosios perkėlos keltais bilietai netikrinami. AB "Smiltynės perkėla" direktorius sako, jog čia neapsimoka tai daryti, nes laiveliai iš naujosios perkėlos neplukdo žmonių neplukdo.
A. Žukausko teigimu, pradėjus tikrinti bilietus Smiltynėje, bendrovė surinko nemažai pinigų. Nuo rugpjūčio 1 d. per 17 dienų parduodant bilietus į vieną pusę nebuvo dienos, kad būtų surinkta mažiau nei 300 Lt, o šeštadieniais ir sekmadieniais - netgi iki 1000 Lt. Direktoriaus teigimu, tokių priemoniųs imtasi todėl, kad nebūtų švaistomi bendrovės pinigai. Jeigu parduodant bilietus po 75 ct surenkama apie 1000 Lt, daroma prielaida, kad apie 2000 žmonių anksčiau iš Smiltynės keltais grįždavo "zuikiais".
Per 17 dienų uždirbta apie 5 tūkst. Lt. Bendrovė galėjo nusipirkti benzino autotransporto priemonėms, sumokėti mokesčius už telefonus.
Paklaustas, ar mažųjų laivų savininkai nekelia bendrovei pretenzijų, kad ji atbaido jiems klientus, A. Žukauskas atsakė: "Viską reguliuoja ekonomika. Jie turi savo verslą, mes savo. Jie neturi pagrindo pykti ant mūsų."

Mokestis už įvažiavimą panaikintas

"Vakarų eksprese" buvo rašyta, kad nuo š. m. birželio 1 d. už įvažiavimą į AB "Smiltynės perkėla" teritoriją lengvuoju automobiliu bendrovės direktoriaus Algirdo Žukausko įsakymu buvo pradėtas imti 5 Lt mokestis. Pačios bendrovės administracijos ir jos darbuotojų mašinų tėra keliolika. Daugiausia į teritoriją važiuodavo mašinomis žvejai, kurių laiveliai švartuojami prie krantinių naujojoje perkėloje, ir Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos Laivybos priežiūros tarnyboje ir Uosto dispečerinėje, kurios yra įsikūrusios vadinamajame bokšte, reikalų turintieji asmenys.
Nauja tvarka labai papiktino žvejus. Bendrovės vadovai aiškino turį tokią teisę, nes "Smiltynės perkėla" esanti šeimininkė savo kieme. Kadangi nei žvejai, nei kas kitas neprisidedą prie kelio remonto finansiškai, buvo nuspręsta nors tokio mokesčio dėka surinkti tam šiek tiek lėšų.
Tačiau maždaug po dviejų savaičių to mokesčio rinkimas buvo atšauktas, kadangi važiuojančių automobiliais į teritoriją nebuvo daug. Paskaičiuota, jog bendrovei, dėl šio mokesčio rinkimo patiriančiai šokių tokių išlaidų, tai daryti neapsimoka, nes per dieną pavykdavo surinkti tik 50-60 Lt.
Kai buvo pradėti rinkti pinigai už įvažiavimą į teritoriją, užuot stačius mašinas automobilių stovėjimo aikštelėje, jos buvo pradėtos statyti ir ant žolynų, ir ant šaligatvių. Tai pradėjo trukdyti mašinų, važiuojančių į keltus, srautų reguliavimui.
Be to, Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija patikino "Smiltynės perkėlą", kad iki liepos mėnesio žvejų laivai išsikels į žvejų uostelį Smeltalės upės žiotyse, tad į teritoriją važiuojančiųjų su mašinomis beliks visai nedaug. Buvo susitarta su Uosto direkcija bendromis jėgomis, susidėjus pinigų, remontuoti tą kelią.
Tačiau žvejų laivai antrojoje perkėloje prie krantinių tebestovi iki šiol, žvejai prie jų tebevažiuoja savo mašinomis. Uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Arvydas Narmontas tikina, kad netrukus žvejų laivų čia nebeliks. Jo manymu, čia dar stovi laivai, kuriems reikia kokio nors remonto. Žvejai nenori samdyti vilkiko, kad nutemptų laivą į žvejų uostelį, nes ši paslauga labai brangiai kainuoja. A. Narmontas mano, jog, kai tik tie laivai pradės žvejoti grįžę jie jau plauks į žvejų uostelį.
Pasak A. Žukausko, kai tik žvejai išsikels iš antrosios perkėlos, šlagbaumas vėl atsiras. Į "Smiltynės perkėlos" teritoriją su mašinomis važiuoti galės tik tie, kurie turės leidimus. Uosto direkcija išduos leidimus agentavimo firmoms ir tiems, kam būtina. O aikštelės bus paliktos žmonėms naudotis.