Sprendimą neratifikuoti Stambulo konvencijos vadino absurdišku

Prieš porą dienų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) išplatino deklaraciją, kurioje aiškinama, kodėl Seimui pavasario sesijoje nebus teikiama ratifikuoti Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris. Išplatintoje deklaracijoje teigiama, kad Stambulo konvencija vertinama prieštaringai ir turėtų būti adresuota pirmiausia toms Europos Tarybos narėms, kurios dar neturi sukurto moters apsaugos nuo smurto teisinio indėlio. Tačiau pastarąjį argumentą Strasbūre viešinti europarlamentarė, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė vadino absurdišku.

Ratifikuoti Stambulo konvenciją Lietuvą ir dar dešimt valstybių, Strasbūre vykusios diskusijos metu, ragino ir kiti europarlamentarai.

Gėdingas pareiškimas?

„Man labai gaila, kad mano valstybė, Lietuva, iki šiol nėra ratifikavusi šios konvencijos. Argumentus, kuriuos išsakė valdančioji LVŽS, jos lyderis Ramūnas Karbauskis ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, vadinu tiesiog absurdiškais. Kaip galima šitaip nesuvokti situacijos, kai sprendimas neratifikuoti Stambulo konvencijos argumentuojamas tuo, kad ji adresuota toms Europos Tarybos narėms, kurios dar nėra sukūrusios smurto prieš moteris teisinio indėlio. Nejaugi tokios šalys kaip Švedija, Danija, Suomija, Prancūzija, Italija, Belgija, Estija nėra sukūrusios smurto prieš moteris teisinio modelio?“ – piktinosi valdančiosios partijos pareiškimu V. Blinkevičiūtė.

Pasak europarlamentarės, Lietuva neturėtų lygiuotis į tokias valstybes kaip Bulgarija ar Rusija, kuri priešindamasi šiai konvencijai deda dideles pajėgas. Verčiau turėtume autoritetu laikyti skandinavus, kurie pagal „Pasaulio laimės indeksą“ yra aukščiausioje vietoje.

„Smurtas prieš moteris ir mergaites egzistuoja įvairiose pasaulio valstybėse: ir moderniose, ir ne taip išsivysčiusiose. Ir tam reikia užkirsti kelią. Na, o konvencija įpareigotų nešališkai įvertinti esamą situaciją, parengti ataskaitas, taip pat būtų įdiegta tam tikrų apribojimų“, - teigė pašnekovė.

Lietuviai nepasiruošę naujovėms

LŽVS narys, europarlamentaras Bronis Ropė teigė, jog konvencijos dalis dėl kovos su smurtu prieš moteris ir patyčių mažinimą yra priimtina ir sveikintina, tačiau neramina dokumente vartojama sąvoka „socialinė lytis“. „Jei pasakytum įprastam Lietuvos žmogui, kad egzistuoja daug įvairių lyčių, jis, matyt, persižegnotų ir nueitų. Mūsų visuomenė yra visiškai nepasiruošusi priimti tokias naujoves. Kita vertus, naujųjų lyčių atstovai greičiausiai pradėtų reikalauti savo teisių... Teisės į santuoką, vaikų auginimą, teisės telktis į susibūrimus, turėti savo infrastruktūrą, darželius, mokyklas ir taip toliau. Kai kuriuose šalyse jau įrengti tualetai trečiajai lyčiai. Manau, mūsų šalyje vis dar vyrauja tradicinis supratimas, kad egzistuoja tik vyras ir moteris. Tačiau ir kitokiems žmonėms niekas nedraudžia gyventi pagal savo norus“, - teigė jis.

Pasak B. Ropės, ne tik valdančioji partija palaiko tradicinės šeimos sampratą, bet ir didžioji mūsų visuomenės dalis. „Juk 80 procentų mūsų šalies gyventojų yra krikščionys. Jeigu visuomenėje lytiškumo sąvoką jau bandoma suprasti, Bažnyčioje - vis dar milžiniškas konservatizmas. Mes vis dar paveikti socializmo. Jeigu konvenciją būtų galima ratifikuoti minėtų punktų, manau, problemų nekiltų”, - sakė politikas.

Jeigu konvenciją ratifikuos likusios šalys, tikėtina, kad ir Lietuva nebeturės kur trauktis. Tačiau, B. Ropės manymu, žengiant tokį žingsnį, reiktų tinkamai paruošti visuomenę, informuoti ją apie „socialinės lyties“ sampratą.

Kas trečia moteris ES yra patyrusi smurtą

Pirmadienį Strasbūre surengtoje diskusijoje EP nariai Lietuvą ir kitos dešimt ES šalių, kurios dar nėra ratifikavusios Stambulo konvencijos, ragino tai padaryti nedelsiant.

Iki šiol Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo (Stambulo konvencija) ratifikavo 17 ES valstybių, o 11 to dar nepadarė: Airija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Slovakija ir Vengrija.

Diskusijoje dauguma EP narių apgailestavo, kad minėtos valstybės nelaiko šios konvencijos svarbia priemone kovoti su prievarta prieš moteris. Nepagrįstos baimės ir klaidingas konvencijoje naudojamo termino „lytis“ interpretavimas prisideda prie kai kurių ES valstybių nenoro ją ratifikuoti, teigė europarlamentarai.

Vis dėlto kai kurie prieštaravo, jų nuomone, konvencijoje naudojamam „ideologiniam lyties termino užtaisui“ ir pažymėjo, kad tai nėra ES kompetencijos klausimas, todėl jis turi būti paliktas kiekvienos valstybės apsisprendimui.

ES komisaras Andrus Ansip pažymėjo, kad konvencija yra skirta kovoti su smurtu prieš moteris, o ne kokiems nors kitiems paslėptiems tikslams, ir vylėsi, kad abejojančios ES valstybės atsižvelgs į pagrindinį konvencijos tikslą.

„Stambulo konvencija yra pati geriausia priemonė apsaugoti moteris nuo smurto. Lenkija yra viena iš pirmųjų valstybių, kuri ir pasirašė, ir ratifikavo šią konvenciją. Kuo labiau užtikrinsime lyčių lygybę, tuo labiau užkirsime kelią smurtui. Nelabai suprantu, kodėl Europos Sąjunga, būdama lyčių lygybės propaguotoja, visa apimtimi vis dar neratifikavo konvencijos“, - stebėjosi europarlamentarė iš kaimyninės Lenkijos Agnieška Kozlovska-Rajevič.

Stambulo konvencija įsigaliojo 2014 m. rugpjūtį, o 2017 m. birželį prie jos prisijungė ir Europos Sąjunga. Europos Komisijos duomenimis, kas trečia moteris ES yra patyrusi fizinį arba seksualinį smurtą.