Sumažinti Seimo nėra kam

Sumažinti Seimo nėra kam

Lietuvai nepaliaujamai prarandant vis daugiau gyventojų, daugelio akys krypsta į Seimo narius, kurie lyg išrinktoji kasta sėdi šiltose kėdėse, o mažėjantis atstovaujamų gyventojų skaičius kokybiškesnio darbo negarantuoja. Siūlymai mažinti mistiniu būdu nustatytą seimūnų skaičių - lyg žirniai į sieną.

Latvijos pavyzdys

Kaimyninės Latvijos pavyzdys mūsų seimūnų imtis pokyčių nepaskatino. Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis dar prieš savaitę pasisakė už tai, kad atsakomybė už gyventojus turėtų tekti mažesniam politikų būriui. Pasak jo, Saeimos deputatų skaičius turi priklausyti nuo šalies gyventojų skaičiaus. Pustrečio milijono gyventojų turinti šalis gali turėti 100 parlamento narių, tačiau jei gyventojų - mažiau nei 2 milijonai, tai ir parlamento deputatų turi būti 80.

Tai „Vakaro žinioms“ patvirtino ir prezidento atstovė spaudai Liga Krapanė: „Tai yra prezidento iniciatyva pradėti atvirą diskusiją, keičiant šalies valdymo modelį. Šioje diskusijoje turi dalyvauti teisininkai, politologai bei istorikai.”

Jau siūlyta

Ilgametis Seimo narys Česlovas Juršėnas dar vadovaudamas 1992-1996 metų Seimui kartu su tuometine frakcija paskelbė referendumą, kuriame buvo iškeltas klausimas, ar reikia sumažinti Seimo narių skaičių iki 111. „Kadangi Estija ir Latvija turėjo atitinkamai 101 ir 100 deputatų bei buvo gerokai mažesnės už mus, todėl mūsų deputatų skaičius turėtų būti 10 proc. didesnis. Deja, nebuvo surinktas reikiamas balsų skaičius ir referendumas žlugo“, - aiškino Seimo narys ir nusijuokė, jog prakalbus šia tema visada priduria, kad jo sąžinė rami, nes seimūnų skaičiaus mažinimą tautai jis jau siūlė.

Tačiau nepaisydamas nesėkmingo pirmojo referendumo politikas neabejoja, kad Seimo narių skaičių mažinti galima, tik gal ne taip drastiškai, kaip siūlyta anksčiau. Bet pridūrė, jog tai nesumažintų procento parlamentarų, kurie miega, blaškosi bei nedalyvauja posėdžiuose. „Be abejo, būtų sutaupyta nemažai pinigų, bet tuomet reikėtų taupyti ir mažinant Seimo narių padėjėjų ir kanceliarijos skaičių, automobilius, bendrabučius“, - vardijo Č.Juršėnas ir pridūrė manąs, kad ir 111 Seimo narių pakeltų dabartinį krūvį, jei tik stropiai dirbtų.

Paklaustas, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatytas 141 Seimo nario skaičius, parlamentaras nusijuokė, kad tai nėra aišku. Tai buvo nuspręsta LSSR laikais. „Prieš karą buvo įvairių skaičių - nuo 100 iki daugiau nei 300. Bet matuojant Lietuvą etnografiškai, ji buvo didesnė nei dabartinė Lietuva“, - teigė Seimo narys.

Būtina mažinti

Seimo narys Valentinas Mazuronis, taip pat siūlęs mažinti parlamentarų skaičių iki net 71, teigė, kad toks sprendimas būtų logiškas. „Tokį Seimo narių skaičių siūlėme todėl, kad nereikėtų daryti jokios administracinės reformos, tai būtų daroma prisirišant prie dabartinio apygardų skaičiaus, renkant tiesiogiai. Bet mintis, kad būtų pasirinktas kažkoks procentas nuo gyventojų skaičius ir priklausomai nuo to jis svyruotų, yra logiškas ir svarstytinas“, - neabejojo V.Mazuronis.

Tačiau Seimo narys pridūrė, kad tai turėtų galioti ne tik Seimo nariams, bet ir valdininkų skaičiui. Seimo nario įsitikinimu, nėra gerai, kad drastiškai mažėjant gyventojų skaičiui valdininkų nemažėja. Visgi įgyvendinti šiam pakeitimui atsirastų ir nemažai trukdžių. Vienas jų - pačių seimūnų baimė prarasti šiltą vietą. „Jau dabar matome, kad ateinančiuose Seimo rinkimuose kandidatuos beveik visi parlamentarai. Tai yra asmeninių interesų iškėlimas virš valstybės interesų“, - teigė A.Mazuronis.

Krescencijus Stoškus, filosofas:

Mažinti parlamentarų skaičių yra racionalus siūlymas. Gal jau anuomet (kai buvo tvirtinamas Seimo narių skaičius, - aut. past.) parlamentarų skaičius buvo per didelis, bet buvo manoma, kad kuo didesnis parlamentas, tuo daugiau demokratijos. Buvau įsivėlęs į ginčus su šio skaičiaus projekto rengėjais, kodėl buvo pasirinkta būtent ši gyventojų ir Seimo narių skaičiaus proporcija, tačiau tai galbūt buvo nusirašyta nuo kitų šalių. Manau, lengviau susikalbėti siaurame rate, o ne tokiai masei Seimo narių. Būtų mažiau snaudžiančių žmonių, jeigu jie įsitrauktų į debatus. Reikia matyti, kad darbas būtų sėkmingesnis, nes nedidelei valstybei nereikia didelės struktūros. Visiems sluoksniams gana gerai gali atstovauti ir mažesnis skaičius Seimo narių. Svarbiausia, kad tas atstovavimas apskritai būtų. Nėra Lietuvoje tiek sluoksnių žmonių, kad reikėtų tiek jų atstovų. Tačiau vargu ar parlamentarai norės ką nors keisti.

 

Daug kas mano, kad šis sumažinimas nieko labai nepakeistų, tik sumažintų išlaidas, tačiau krizės metu tai neprošal. Žinote, kokios ten išlaidos - kiek reikia bendrabučių, kiek pavaduotojų. Ekonomiškai per krizę tai būtų aktualus klausimas. Gal net svarbiausias. Mums visiems dar reikės veržtis diržus, todėl šis būdas išspręstų daug abejonių. Darbas būtų operatyvesnis, jie vieni kitus geriau kontroliuotų ir stebėtų, atsirastų bendruomeninis ryšys. Nors yra nuogąstavimų, kad bus lengviau papirkti Seimo narius, bet kai yra daug žmonių, kurie mažai viešai pasireiškia, papirkinėjimų yra daugiau. Visų kitų sričių išlaidas lengvai apkarpo, o Seimas, kaip koks bastionas, apsitvėręs ir nori išlaikyti tą patį statusą.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder