Suremtos politikų ietys skaldo partiją

Konfliktas

Vis didėjanti politinė praraja tarp Vilniaus mero Artūro Zuoko ir europarlamentaro Eugenijaus Gentvilo liberalcentristų gretas dalija į dvi priešingas stovyklas.

Įtampa dar labiau išaugo po to, kai šios savaitės pradžioje partijos vadovybė E. Gentvilui pateikė 100 tūkst. litų siekiančią sąskaitą už rinkimus į Europos Parlamentą, tačiau pats politikas teigė jokios skolos neįžvelgiantis.

E. Gentvilo šalininkai "Vakarų ekspresui" teigė nebeketinantys taikstytis su A. Zuoko veiklos metodais ir netiesiogiai užsiminė apie galimą partijos skilimą.

Skolingas nesijaučia

Liberalcentristų rinkimų štabo vadovas Žilvinas Šilgalis vakar "Vakarų ekspresui" teigė, kad E. Gentvilas esą jokios sąskaitos negavo - jam buvo tik primintas partijos valdybos sprendimas apie rinkimų į Europos Parlamentą išlaidų padengimą.

"Partija išleido apie 2 mln. litų, o po rinkimų "pakibo" per 300 tūkst. litų siekianti skola rėmėjams. Valdyba nusprendė, kad dalį šios skolos padengs ne tik partija, bet ir į Europos Parlamentą išrinkti politikai. Jiems - E. Gentvilui ir Margaritai Starkevičiūtei - teko po 100 tūkst. litų", - sakė štabo vadovas.

Tačiau pats E. Gentvilas teigė apie tokį valdybos sprendimą esą nieko nežinojęs, o M. Starkevičiūtė rado rėmėjų ir su partija, kurios narė nėra, atsiskaitė.

"Aš niekam nesu skolingas. Niekas apie susitarimus, kad išrinktieji europarlamentarai grąžintų skolas, prieš rinkimus nekalbėjo. Aš partijai visada pasiryžęs pagelbėti, tačiau ponui Zuokui ar Šilgaliui ant stalo padėti 100 tūkst. litų net nežadu. Apskritai, aš manau, kad jei nebūčiau balotiravęsis į Europarlamentą, partija net nebūtų įveikusi 5 proc. barjero", - "Vakarų ekspresui" sakė buvęs Lietuvos liberalų sąjungos pirmininkas E. Gentvilas.

Jis tikino partiją finansiškai ir taip nuolat remiantis - iš Europos Sąjungos pinigų mokantis nuomą už Klaipėdos centre esančias liberalcentristų skyriaus patalpas, rengiantis seminarus ir konferencijas partijos nariams.

Nori išmesti E. Gentvilą?

Pastaruoju metu A. Zuokas ir E. Gentvilas tapo nesutaikomais priešais, o sąskaita už rinkimus į Europarlamentą tapo dar vienu pretekstu prabilti apie vis aštrėjančią konfrontaciją liberalcentristų gretose.

Dabartinis partijos lyderis A. Zuokas jau nebe pirmą kartą susilaukia kritikos iš savo pirmtako - E. Gentvilas Vilniaus merą aršiai kritikavo po to, kai šis, nepasitaręs su partijos valdyba ir išsigandęs galimo teisėsaugos pareigūnų persekiojimo, šią vasarą buvo pabėgęs į Lenkiją.

Po šio A. Zuoką ir partiją sukompromitavusio įvykio E. Gentvilas atsistatydino iš pirmojo partijos pirmininko pavaduotojo pareigų.

"Aš kritikavau ir A. Zuoko sprendimą derėtis dėl koalicinės Vyriausybės formavimo su Darbo partija bei dėl nenoro sudaryti bendrą derybinį dešiniųjų partijų bloką su konservatoriais. Sostinės meras iš karto manęs nepaklausė ir tada, kai jam siūliau rinkimuose į Seimą nesibalotiruoti pirmų numeriu sąraše", - teigė E. Gentvilas.

Jis prisiminė ir tai, kad viename iš partijos valdybos posėdžių A. Zuokas esą net siūlė pašalinti E. Gentvilą iš partijos.

Suabejojo atsakomybės jausmu

Pats A. Zuokas vakar "Vakarų ekspresui" sakė nesijaučiantis jaukiai ir nenorintis komentuoti buvusio partijos vedlio veiksmų.

"Tačiau juk kiekvienas partijos narys ar valdybos narys turi gerbti savo priimtus sprendimus. Čia reikia principinių sprendimų, o ne šalinimosi nuo atsakomybės ir nuolatinio šūkaliojimo. Kalbas apie nepasitenkinimą mano vadovavimu vertinu tik kaip keleto žmonių ambicijas. Tai nėra partijos nuomonė", - sakė Vilniaus meras.

Tačiau jis pripažino, kad partijos viduje egzistuoja kai kurių narių nepasitenkinimas ir nuomonių išsiskyrimas. Kritikuodamas E. Gentvilą, sostinės vadovas kalbas apie valdybos sprendimų nežinojimą vadino nepagrįstomis ir bandymu pateisinti savo neveiklumą.

Vienas iš A. Zuoko pavaduotojų Kęstutis Glaveckas "Vakarų ekspresui" sakė nemanąs, kad E. Gentvilas turėtų padengti 100 tūkst. litų skolą.

"Tokie dalykai neturėtų vykti. Tai - moralės klausimas, nes ne viskas matuojama pinigais. Negeri dalykai partijoje vyksta", - sakė Seimo narys. Paklaustas, ar yra įmanomas partijos skilimas, jis neatmetė tokios galimybės.

Situacija netenkina

Į konfliktinę situaciją A. Zuokas pateko dar su vienu liberalcentristu klaipėdiečiu - buvusiu Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnu Eligijumi Masiuliu.

Naujosios kadencijos parlamente E. Masiulis vos vieno balso persvara nebebuvo perrinktas seniūnu, o vietoje jaunojo klaipėdiečio prie frakcijos vadovo vairo atsistojo A. Zuokui artimas politikas Algis Čaplikas.

E. Masiulis taip pat pripažino, jog partijoje situacija yra "akivaizdžiai ne gera".

"Taip yra dėl dviejų priežasčių - pirma, šioje partijoje vis mažiau vietos lieka liberalioms vertybėms bei idėjoms. Vietoje to atsiranda pragmatizmas ir vos ne komerciniai santykiai. Kita - žmonėms labai kliūva partijos vadovo darbo stilius, nes A. Zuokas mažina demokratiją. Šiandien galiu pasakyti taip - aš nesitaikstysiu su A. Zuoko veiklos metodais", - sakė E. Masiulis.

Kalbėdamas apie E. Gentvilui pateiktą 100 tūkst. litų sąskaitą, E. Masiulis sakė, jog "partija nėra komercinė įstaiga, kuri viską vertina vien pinigais".

Neoficialiai yra teigiama, kad E. Gentvilą palaiko liberalcentristai uostamiestyje bei partijos skyriuose provincijoje, o A. Zuoką - sostinės frontas.

Denisas NIKITENKA