Švari sąžinė - ne privalumas

Pozicijos nesutapo

Iki šiol valstybės ar savivaldybės įmonės vadovu negalėjo būti paskirtas tik asmuo, kuriam įstatymo nustatyta tvarka atimta teisė eiti tokias pareigas, taip pat jis negalėjo būti tos įmonės vyriausiuoju buhalteriu.

Beveik prieš metus Seimo nario Vitalijaus Gailiaus iniciatyva buvo parengta pataisa, papildanti vadovų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Siūlyta, kad jais negalėtų būti skiriami asmenys, padarę sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, korupcinio pobūdžio nusikaltimus, pripažinti kaltais dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.

Be to, vadovauti įmonei negalėtų įstatymu uždraustos organizacijos narys, atleistas iš pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, nepraėjus nuo to laiko 3 metams. Uždrausti vadovauti valstybės ar savivaldybių įmonėms siūlyta ir nepraėjus 3 metams, kai asmuo buvo pripažintas kaltu padaręs korupcinio pobūdžio baudžiamąjį nusižengimą ar nusižengimą valstybės tarnybai bei viešajam interesui.

Vyriausybė pateikė švelnesnį projekto variantą, pagal kurį priklausymas uždraustai organizacijai ar baudžiamojo nusižengimo padarymas nesutrukdytų pretendentui tapti valstybės ar savivaldybės įmonės vadovu. Mat turėti tokį itin švarų mundurą nereikalaujama ir iš valdiškų įmonių valdybų narių, kuriems nepriekaištingos reputacijos nuostatos jau galioja nuo šių metų kovo 1 d. O valdybos narys gali būti paskirtas ir įmonės vadovu.

Vis dėlto per projekto svarstymą praėjusią savaitę 44 parlamentarai pritarė Audito komiteto pataisai, kuria sugrąžinamos pirminiame variante siūlytos griežtesnės nuostatos. Pataisų priėmimas Seime numatytas šį ketvirtadienį.

Gali „neatkreipti dėmesio“

Šiuo metu patys griežčiausi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikomi statutiniams valstybės tarnautojams: įsidarbinti eiliniu policijos ar gelbėjimo tarnybos pareigūnu asmuo neturi teisės net ir išnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, nepriklausomai nuo jo sunkumo. Draudžiama įsidarbinti ir nuteistam už neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.

Ar Seimas bus linkęs taip pat griežtai vertinti ir prie valstybei ir savivaldybėms priklausančių įmonių vairo besiveržiančių asmenų nusikalstamą praeitį? Ar galima viešajam interesui, t.y. visiems mokesčių mokėtojams, tarnaujančias įmones ir jų lėšas patikėti valdyti subjektams, kartą jau pademonstravusiems į save riestus nagus ar spjovusiems į įstatymus?

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma nenorėjo spėlioti, kaip balsuos frakcija, bet tikino asmeniškai pritariantis griežtesniems vadovų reputacijos reikalavimams.

„Valstybės įmonių nėra daug, jos dirba itin jautriose visuomenei srityse. Manau, kad rinkoje yra daugybė kompetentingų, išsilavinusių ir neteistų žmonių, kurie gali būti tų įmonių vadovais“, - teigė J.Razma.

Tai vienoje, tai kitoje savivaldybėje, valstybės įmonėje periodiškai įsiplieskia korupcijos skandalai. Kas galėtų paneigti, kad Seimo nariai nelinkę pernelyg aukštai kelti įmonių vadovų reputacijos kartelės, kad skandaluose įklimpę jų partijų atstovai neprarastų šansų grįžti į šiltas vieteles?

„Nežinau, manau, kad tokių nuostatų dauguma Seimo narių neturi. Bet kartais įvairios nuostatos atsiranda ir be gilesnių užmačių, tiesiog neatkreipus dėmesio“, - neieškoti galimuose balsavimo rezultatuose slaptų interesų ragino J.Razma.

Saugo „savus“?

Seimo narys, buvęs vienas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovų Povilas Urbšys slaptus interesus įžvelgia.

„Nuo to, kad iki šiol nebuvo kartelės dėl nepriekaištingos reputacijos nei valstybės, nei savivaldybių įmonių vadovams, didele dalimi priklauso šių įmonių teikiamų paslaugų kainos gyventojams. Nes politikai laimina tų įmonių projektus, o juos vykdo jų artimųjų ar draugų įmonės, taip semdamosi iš valstybės ar savivaldybių įmonių pelną, kurį gyventojai suneša per paslaugų kainas“, - aiškino P.Urbšys.

Panašios schemos buvo užčiuoptos atliekant ikiteisminius tyrimus dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnyba ne vienoje savivaldybėje. Pasak P.Urbšio, bylose paprastai visi korupciniai ryšiai 100 proc. neatskleidžiami, nes asmenys, kuriems reiškiami įtarimai, paskui ir kaltinimai, laikosi tylos įžadų.

„Turiu omenyje, kad tokie nusikaltimai daromi subūrus organizuotas grupes, o jų nariai nelinkę išduoti kitų tos grupės narių, o labiau linkę visą kaltę prisiimti sau. Tuomet toks asmuo įgyja patikimumą savo grupėje, tarp tų narių, kurių jis neišdavė, - kalbėjo P.Urbšys. - Jeigu minimi asmenys siejasi su politikais, jie anksčiau ar vėliau norės tokį veikėją vėl matyti toje pačioje pozicijoje, tarsi atsidėkojant jam už tylos įžadų nesulaužymą. Todėl jie suinteresuoti, kad būtų paruošta nusileidimo aikštelė tokiems kaip Vitas Matuzas. Jo partija deklaruoja krištolinį skaidrumą, bet nenustebčiau, jeigu V.Matuzas prabiltų, TS-LKD atsirastų panaši byla kaip Darbo partijos.“

Susitepusiems - ne vieta

P.Urbšio manymu, korupcinius nusikaltimus padarę subjektai neturėtų dirbti ne tik vadovais, bet ir apskritai valstybės tarnyboje jų turėtų nebelikti. Anot jo, pasibaigus teistumui ar jį panaikinus, asmuo būna atsiplovęs tik teisiškai, bet jo moralė gali būti juoda kaip naktis. Todėl formaliai vertinti kiekvieno teistumo atvejo negalima.

„Jeigu žmogus nuoširdžiai prisipažino, padėjo išaiškinti padarytus nusikaltimus ir visus asmenis, kurie su tuo susiję, tada galima patikėti. Bet jeigu jis slėpė nusikaltimų aplinkybes, padėjo organizuotos grupės nariams išsisukti nuo teisingumo, tai nereikia turėti iliuzijų - jis ir toliau naudos savo užimamas pareigas nešvariems darbams tęsti, tarnaus ne valstybei, o konkrečiai grupei asmenų.“

Leonas Virginijus PAPIRTIS, Lietuvos advokatų tarybos narys:

Visų vienu matu nepamatuosi - reikėtų pasverti, koks nusikaltimas, ar sunkus, ar dėl neatsargumo - į eismo įvykį juk kiekvienas gali pakliūti. Net ir korupciniai nusikaltimai vertintini nevienareikšmiškai, nes praktika rodo, kad ir teismai išsiaiškina ne viską. Jei žmogus vis dėlto nubaudžiamas, bet sankcija švelni, ta nuodėmė negali jam likti visam gyvenimui.

Be abejonės, valstybės tarnyboje turi būti tik nepriekaištingos reputacijos žmonės. Bet nebus teisinga, jei įstatymu uždėsime filtrą, kad grynai formaliai turėjusiam reikalų su teismu užkertamas kelias į tarnybą. Turi būti protingumo principas. Pagaliau sprendimą priims tie, kurie atrenka tokius pareigūnus į pareigas - jie gali patys teikti pirmenybę tokiam kandidatui, kuris nėra padaręs jokio nusikaltimo arba jam nepelnytai užklijuota įstatymo pažeidėjo etiketė.

Šiuo metu tarp nuteistų asmenų vadinamojoje baltųjų apykaklių grupėje yra ir paslydusių žmonių. Apie juos dažnai sako, kad „apėjo įstatymą“.

Bet jeigu įstatymas geras, jo neįmanoma apeiti. O jeigu sukuriami tokie įstatymai, kuriuose lieka landos piktnaudžiauti, tai ir pačių įstatymų, ir jų kūrėjų problema.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“