Sveikinimas Lietuvai - ant tualetinio popieriaus

Prasidėjusios lenktynės, kas išradingiau pasveikins Lietuvą su gimtadieniu, jau įsibėgėjo ir vyksta visu tempu. Mezgamos margiausios juostos, siuvamos ilgiausios vėliavos, rašomi nuoširdžiausi palinkėjimai ir t.t. Laukiantys ir iš širdies švęsiantys valstybės atkūrimo jubiliejų žmonės, tikėkime, dar parodys savo išradingumą. O štai „Rimi“ prekybos tinklas Lietuvos žmones su artėjančiu valstybės gimtadieniu sveikina itin originaliai, pateikdamas pirkėjams tualetinį popierių. Ant pakuotės šviečia užrašas „Sveikiname Lietuvą su atkūrimo 100-mečiu“. Gerai dar, kad sveikinimas atsirado ant „Zewa“ tualetinio popieriaus pakuotės, o ne ant lapelių, nuleidžiamų į kanalizaciją.

Gaminiais su tokiu sveikinimu prekiaujanti UAB „Rimi Lietuva“ neįžvelgia jokių dviprasmybių. „Mes tik pardavinėjame“, - skubėjo kalbą baigti bendrovės viešųjų ryšių atstovė Giedrė Bielskytė.

Bet ar prekybininkai žiūri ir mato, ką pardavinėja? Taip, svarstė ji, žiūri, kad pirkėjas nebūtų klaidinamas ir informacija neprasilenktų su realybe.

„Užrašas labai gražus, jeigu sveikina Lietuvą su švente“, - nelabai supratusi, kodėl taip susidomėjome tualetiniu popieriumi, bendrovės atstovė ir paprašiusi truputėlio laiko įsitikinti, ar išties taip yra.

Neilgai trukus atskambinusi G.Bielskytė išpyškino: „Gamintojo teisė yra užsidėti užrašus ir pakuotę turėti tokią, kokia nepažeidžia Lietuvos įstatymų. O, mūsų nuomone, pirkėjas atsirinks, patinka ar nepatinka tie užrašai.“

Atkreipus dėmesį, kad būtent pirkėjai ir kreipėsi į „Vakaro žinias“, „Rimi“ atstovė pakartojo: o kažkam gal ir patiks.

Jai toks sveikinimas dviprasmiškai neskamba: „Ne mūsų tikslas yra vertinti dviprasmiškumą, mums svarbiausia, kad į prekybą patenkančios prekės nepažeistų įstatymų.“

O, tarkime, ar „Rimi“ tinklo generalinis direktorius norėtų, kad ant tualetinio popieriaus atsirastų sveikinimas, pavyzdžiui, jo jubiliejaus proga? Pašnekovė už generalinį direktorių, žinoma, atsakyti nedrįso.

Be abejonės, patys tualetinio popieriaus gamintojai suomiai be patarimų iš Lietuvos neišsivertė. Vakar pavakare pavyko prisiskambinti „Zewa“ rinkodaros vadovei Pabaltijui Linai Bernotaitei. „Vakaro žinioms“ ji prisipažino mačiusi tuos sveikinimus ant tualetinio popieriaus, tačiau dievagojosi nežinanti, su kuo konsultavosi gamintojas. Tarsi nesuprasdama, kodėl tai mums ir mūsų skaitytojams užkliuvo, rinkodaros vadovė paaiškino, kad šį projektą plėtoja kompanijos rinkodaros skyrius Suomijoje. Kadangi projektas, pasak jos, „prasisuko sėkmingai“, esą su suomiais ir reikėtų kalbėtis.

- Ką pagalvotumėte, jeigu, pavyzdžiui, prekybos centre pamatytumėte sukrautas šūsnis pakuočių tualetinio popieriaus, ant kurio būtų užrašytas sveikinimas su Lietuvos valstybės šimtmečiu? - „Vakaro žinios“ paklausė filosofo Vytauto RUBAVIČIAUS.

- Akivaizdu, kad tai yra tyčiojimasis iš lietuvybės ir, svarbiausia, iš jausenos tų žmonių, kurie jaučia lietuvybės ir valstybingumo svarbą. Žinote, kokia žinia siunčiama Lietuvos žmonėms, kurie čia jaudinasi dėl Gedimino kalno, dėl Lietuvos valstybės ateities ir t.t.? Siunčiama paprasta ir labai aiški žinia: susikiškite jūs tą savo lietuvybę ir valstybingumą žinote kur. Tai akivaizdu, tai nereikalauja jokio didelio išsimokslinimo ir jokių filosofinių svarstymų.

- Prekybos tinklo komentaras: mes niekuo dėti, čia pagaminta užsienyje.

- Tai reiškia, kad tie užsieniečiai taip į mus žiūri ir siūlo mums nusišluostyti su visomis nacionalinėmis jausenomis, su visa šimtmečio valstybingumo istorija. Bet patys užsienio gamintojai, kad ir ką jie darytų, mūsų nepasiektų, jeigu nebūtų paslaugių mūsų prekybininkų. Tai ir vietinių prekybininkų reikalas, kurie dar save laiko lietuviais.

- Be to, ir, ko gero, suomis gamintojas pats nesusigalvos šitaip užrašyti...

- Be abejonės. Juk mūsų nepriklausomybės ir lietuvybės tėvas Vincas Kudirka sakė, kad sunkiausia kova laukia su savaisiais. Ir lenkams galima atsispirti, ir vokiečiams, bet nuo savų tamsuolių, kurie rodosi pasauliui ir sau kaip didieji pažangiečiai, mes negalime atsiriboti. Tai sugalvota ne be lietuvių viešųjų ryšių ir tų „pažangiųjų“ mąstytojų indėlio.

- O gal tie tokios „genialios“ akcijos sumanytojai tiesiog pasiūlė nieko bloga negalvodami, o juo labiau apie tokius dalykus, kokius pastebite jūs?

- Aš manau, kad jie tikrai galvojo. Pabandytume mes nusiųsti lietuvišką tualetinį popierių su jų Manerheimu arba šitaip pasveikintume jų žmones, kurie kovėsi su rusais okupantais... Manau, visi gamintojai puikiai suvokia, kaip galima įžeisti kitų žmonių tautinę jauseną. Jeigu jie ir nesuvoktų, tai tą jiems pasakytų viešųjų ryšių specialistai, kurie tokius užrašus praleidžia ir tokius gaminius paleidžia į didžiąją rinką. Čia yra kitas dalykas: parodoma, kad taip galima su lietuviais elgtis ir taip reikia daryti. Manau, kad ir pas mus turėtų būti kažkokios įstatyminės nuostatos, kurios draustų atvirai tyčiotis iš valstybingumo jausenos ir iš valstybės šimtmečio šventimo. Bet tai labiausiai priklauso nuo mūsų pačių savimonės. Mes pasaulyje rodomės kaip žmonės, nebeturintys nacionalinės savigarbos. Įsivaizduokime, kad tas pats gamintojas tokiu pat būdu pasveikintų Pilsudskio portretu Lenkiją. Įsivaizduojate, kas ten vyktų? Bet mes daug mažesni ir mes daug lengviau sunaikinami, todėl turėtume būti tokie pat sąmoningi kaip lenkai. Bet ar esame?

- Kaip manote, kaip dabar elgsis prekybos tinklas?

- Manau, kad prekybos tinklų akys visada yra atviros, jie puikiai supranta, ką daro, ir laukia tos lietuviškos savimonės reakcijos. O jeigu jos nėra, tai viskas gerai. Vadinasi, galima toliau menkinti, žeminti ir trinti Lietuvą ir lietuvius iš Europos žemėlapio.

- Prekybininkai sako paliekantys pasirinkimą pirkėjui...

- Šitas argumentas niekinis. Galima vaikų prievartavimo įnagius padėti į lentynas ir tegul pirkėjai sprendžia, rinktis jiems ar ne. Čia yra argumentas, kuris tik iš išorės atrodo ganėtinai logiškas, bet jis atleidžia nuo atsakomybės gamintoją ir prekybininką. Vadinasi, gamintojas gali bet ką moraliai ydingo gaminti ir skleisti, o visa atsakomybė paliekama pirkėjui arba vartotojui. Civilizuotame pasaulyje taip nėra. Moraliai atsakingas ir gamintojas, ir viešųjų ryšių specialistas, duodantis sankciją, kad tokie gaminiai gali būti paklausūs. Gal jie ir nebus tokie paklausūs, bet viešumoje jie yra, jie veikia ir rodo, kokiu laipsniu lietuvių savimonė taikosi su tokiu pažeminimu. Čia dar prisiminčiau naujosios valdžios šūkį apie orų gyvenimą. Taip oriai ir gyvename su savo valstybingumo šimtmečiu valydamiesi...

- Mes turime tiek stebinčių, kontroliuojančių, tikrinančių, draudžiančių valstybės institucijų, bet šiuo atveju jos tyli.

- Jos yra tam, kad palaikytų deramą lietuviškosios savimonės supratimą. Akivaizdu, kad jos turėtų pareikšti savo nepritarimą tokiems dalykams ir netgi pasiūlyti, kaip lietuviai turėtų į tokius gamintojus ir jų gaminius reaguoti. Bet kadangi valdžios reakcijos nėra, tai šitai galima suprasti kaip valdžios pritarimą. Nes valdžiai toks nužemintas lietuvis yra labai patogus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“