Praėjusį penktadienį Šventojoje, restorane "Paršelio rojus", vyko labai nuotaikinga šio miestelio gyventojų sueiga - labdaros vakaras "Atkurkime Šventosios jūrų uostą - vilčių ir ateities uostą".
Pasak Šventosios seniūno, vieno iš jūrų uosto atkūrimo iniciatoriaus Edmundo Luotės, vakaras suorganizuotas labai stichiškai kartu norint pažymėti ir vasaros sezono pabaigą. Jame dalyvavo ir Seimo narys Vaclovas Stankevičius, ir ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius, ir architektas Petras Lapė, ir klubo "Budys" pirmininkas Kostas Frankas bei komodoras Bronislovas Bendžiūnas, ir dabartinis Palangos meras Pranas Žeimys, ir buvęs meras dabar Seimo narys Raimondas Palaitis, ir Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Klaipėdoje Vaclovas Petkus, ir Būtingės naftos terminalo atstovai, ir Šventosios žvejai, verslininkai, ir visi kiti, prijaučiantys šio uosto atkūrimo idėjai. Akcijos, kurią rėmė Šventosios verslininkai, tikslas - jeigu apie šventojiškių lūkesčius išgirstų premjeras Algirdas Brazauskas, įsižiebtų viltis, kad Šventosios jūrų uostas bus atkurtas.
Be linksmų dalykų, sueigos metu priimtas rimtas kreipimasis į Respublikos prezidentą Valdą Adamkų, Seimą ir Vyriausybę. Kreipimąsi nuvežti į Vilnių įpareigotas R. Palaitis. Šiuo kreipimusi šventojiškiai norėtų įtikinti Lietuvos valdžią, kad Šventosios jūrų uostas tikrai reikalingas. Jis - vietos gyventojų viltis turėti darbo ištisus metus, Šventosios žvejų viltis gaudyti žuvis ne "sportbačiais, o laivais, viltis apsaugoti Šventosios paplūdimius nuo naftos teršalų; jame galėtų suklestėti Lietuvos burinis laivynas, ekologinis turizmas ir t. t.
Surengtame 2001 metų Šventosios fotosesijos darbų aukcione surinkta apie 500 Lt. Šios lėšos bus panaudotos Šventosios uostui. Ketinama netgi atidaryti šiam uostui paaukotų lėšų sąskaitą. "Paršelio rojus" savininkas Gintautas Rekašius ir kiti renginio organizatoriai mano, kad surinkti pinigai galėtų būti panaudoti kokiai nors paminklinei uosto atkūrimo lentai, galbūt net kokiam nors valdininkui, kurio parašo reikės, unguriais patepti.
Vakaro metu buvo renkamas ir uosto garbės kapitonas. Į kandidatus susirinkusieji pasiūlė net 8 žmones. Tarp jų buvo ir Lietuvos meilės uosto kapitonas P. Žeimys, vilkėjęs jūreiviškais marškinėliais, mūvėjęs jūreiviška kepuraite, žodžiu, savo išvaizda tikrai tikęs būti kapitonas. Žinoma, tarp kandidatų atsidūrė ir "Paršelio rojaus" savininkas, kuris dar, nežinodamas rinkimų rezultatų, žadėjo šią garbę perleisti vienintelei moteriai tarp kandidatų vilnietei Margaritai, nuleidusiai inkarą Šventojoje ir sudaužiusiai ne vieno vietinio žvejo širdį. Nemažai šansų būti garbingai tituluotas turėjo ir kontrabandinio uosto bei nelegalios žvejybos kapitonas Hansas, visą vakarą įtikinėjęs šių eilučių autorę, kad uosto kapitonas turi būti ne moteris, o "žiurkė", mokanti gerai čeženti popierius. Moterys slapčia vylėsi, kad garbės kapitonu taps dainininkas Simonas Donskovas.
Seimo narys V. Stankevičius, pasidžiaugęs kad šventojiškiai taip karštai pritaria tokiam svarbiam dalykui kaip Šventosios uosto atkūrimui, sakė balsuojąs už Šventosios žvejų žveją, rūkytos žuvies karalių Antaną Valiuką. Ir prityręs jūrininkas neapsiriko.
Šventosios uosto garbės kapitonu išrinktas rūkytos žuvies karalius. Jam tuojau buvo uždėta kapitono kepurė, įteiktas kastuvas, idant pirmas pradėtų gilinti farvaterį. A. Valiukas jau vakaro metu pradėjo rinkti komandą ir ketino pradėti valymo darbus. Vos pavyko atkalbėti, kad palauktų kol pradės švisti, kad būtų geriau matyti kur kasti. Dovanų garbės kapitonas gavo ir daniško tabako, o pypkę reikės pačiam susirasti. Šventojiškiai laukia, kol jis nurims po tokios pergalės ir imsis rimtų darbų, kuriuose jam talkins visi žvejai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą