Grįžta vis daugiau
Statistikos departamentas paskelbė skaičius, kurie suteikia vilties, kad Lietuvos gyventojų galbūt netrukus liausis mažėti. Bent jau dabartinės tendencijos yra ne tokios bauginančios kaip prieš kelerius metus. Tiesa, ir toliau emigravusiųjų yra daug daugiau nei grįžtančių į Tėvynę, tačiau šis skirtumas yra gerokai sumažėjęs.
Nuo 2004 metų gegužės, kai Lietuva įstojo į ES ir atsivėrė sienos, iki 2010 metų rekordinis emigravusiųjų skaičius buvo 2005-aisiais - net 62,8 tūkst. Vėliau jis svyravo nuo 26,7 tūkst. iki 40,4 tūkst. 2010 metais įvyko lūžis - oficialiai iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 83 tūkst. šalies gyventojų. Tačiau tiek statistikai, tiek sociologai tvirtina, kad tikros padėties tai neatspindi, esą paprasčiausiai tik padaugėjo deklaravusių savo išvykimą, mat atsirado prievolė oficialiai gyvenantiems Lietuvoje net ir išvykus iš jos mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Paskui emigracija nuosekliai tik mažėjo: 2011-aisiais - iki 53,8 tūkst., pernai - iki 42,9 tūkst.
Džiugina ir kita tendencija: vis daugiau yra į Lietuvą grįžtančių žmonių. Anksčiau kasmet imigruojančių būdavo nuo 4 tūkst. iki 9 tūkst., užpernai jų buvo 14 tūkst., o pernai - daugiau nei 17 tūkst. Jei tendencijos bus panašios, į Lietuvą per metus reemigruos apie 20,5 tūkst. žmonių.
Anglija kratosi emigrantų
Europos migracijos tinklo naujausiais duomenimis, daugiausiai reemigrantų grįžo iš Jungtinės Karalystės, antroje vietoje Airija, trečioje - Norvegija. Remiantis duomenimis, nesunku nuspėti, jog išsvajotosios šalys ne tokios ir stebuklingos.
Štai Didžiosios Britanijos valdžia užsimojo atbaidyti darbo emigrantus. Ji svarsto galimybę pradėti visuotinę kampaniją, siekdama perspėti emigrantus apie gyvenimo Anglijoje sunkumus.
Taip pat minėtos šalies ministras pirmininkas Deividas Kameronas praėjusį pirmadienį pranešė apie naujas kovos su imigracija priemones - savo planus apriboti migrantų teisę į darbą, sveikatos apsaugą ir būsto lengvatas.
Naujajame projekte numatoma, kad migrantai po šešių mėnesių neteks bedarbių pašalpų, jeigu jiems nebus darbo perspektyvų, be to, ne Europos šalių piliečiams gali tekti mokėti už sveikatos priežiūrą.
Migrantai iš Europos ekonominės erdvės (EEA) šalių, į kurią įeina ES šalys - Islandija, Lichtenšteinas bei Norvegija - turi teisę kas savaitę gauti 71 svaro (maždaug 85 eurų) bedarbio pašalpą tol, kol ieškosi darbo.
Vyriausybė siūlo nutraukti bedarbių išmokas po šešių mėnesių, jeigu migrantas negali įrodyti, kad turi realių galimybių rasti darbo ir jo anglų kalbos žinios yra pakankamai geros.
Orientuosis į reintegraciją
Valstybės užduotis yra skatinti žmonių grįžimą ir darbo vietų kūrimą, verslo investicijas, gerinti ekonominę šalies būklę, leisti žmogui jaustis oriai, sukurti instrumentų, kad žmonės norėtų ir galėtų dirbti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė teigė, jog rengiama Užimtumo didinimo 2014-2020 metų strategija, kurioje bus numatytos priemonės, skirtos emigrantų reintegracijai į darbo rinką.
„Svarbu paminėti, kad yra parengta Globalios Lietuvos - užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą - kūrimo 2011-2019 metų programa, kuriai įgyvendinti 2012-2014 metais parengtas tarpinstitucinis veiklos planas.
Siekiant įgyvendinti Globalios Lietuvos idėją, įtvirtinančią abipusį partneryste ir pagarba grįstą Lietuvos valstybės ir jos diasporos bendradarbiavimą, skatina užsienio lietuvius puoselėti lietuvių kalbą, lietuvių tautinį tapatumą, stiprinti jų tarpusavio ryšius ir politinius, pilietinius, ekonominius, kultūrinius ryšius su Lietuva. Šis veiklos planas apima nemažai veiklos sričių, tarp jų - informacijos rūpimais grįžimo į Tėvynę klausimais kokybės ir koordinavimo gerinimas, reintegracijos paslaugų sistemos kūrimas, praktikos (stažuočių) atlikimo Lietuvos valstybės institucijose ir įstaigose galimybių plėtra”, - pasakojo E.Čaplikienė.
SADM praėjusių metų liepos mėnesį pasirašė sutartį su VšĮ „Gera būsena” dėl psichologinių konsultacijų internetu teikimo. Šia priemone siekiama užtikrinti, kad asmenys, išvykę iš Lietuvos, turėtų galimybę gauti nemokamą anoniminę psichologinę pagalbą internetu.
„Profesionalių psichologų teikiamos konsultacijos emigrantams, susidūrusiems su įvairiomis socialinėmis ar psichologinėmis problemomis, padeda išvengti rimtesnių psichikos sutrikimų, stiprina jų emocinę būseną.
Praėjusiais metais konsultacijas suteikėme 100 asmenų. Kadangi ši priemonė yra tęstinė, 2013 ir 2014 m. bus siekiama suteikti psichologinę pagalbą ne mažiau kaip po 150 skirtingų asmenų”, - vylėsi E.Čaplikienė.
Vladas GAIDYS, sociologas:
Yra tam tikros emigrantų grupės. Yra tie, kurie neišpardavę savo turto išvažiuoja užsidirbti, pavyzdžiui, kokiai paskolai atiduoti ar automobiliui. Bet dauguma jų grįžta. Yra kita grupė, kuri išvažiuoja visam laikui.
Kad grįžtančių daugėja, yra faktas. Ir manau, jog tai įvardija gerėjančios socialinės, ekonominės aplinkos sąlygos. Šiuo metu yra dvigubai geriau nei vadinamosios antrosios emigracijos bangos, buvusios 2008-aisias.
Svarbiausias aspektas yra gerėjanti ekonominė padėtis. Kuo ji stabilesnė, tuo daugiau bus reemigruojančių piliečių. Suekonomėjusioje visuomenėje neretai viršų ima ne socialinė aplinka, bet darbas.
Čia svarbus ir valdžios požiūris, tai yra, sukurti tinkamas sąlygas verslui bei darbui. Jei žmogus turi mikroįmonę iki 9 darbuotojų - kepyklėlę, parduotuvėlę ar panašiai - tikrai yra daug didesnė tikimybė, kad jis liks Lietuvoje net ir tuo atveju, jei užsienyje galėtų uždirbti daugiau. Tačiau pas mus dėl monopolijų turėti nedidelę įmonę yra labai sunku, o ir biurokratiniai trukdžiai yra dideli: įvairūs patikrinimai, suvaržymai ir t. t.
Bet kuriuo atveju žmogus natūraliai ir gerai gali jaustis tik savo kultūrinėje terpėje. Tai moksliškai įrodyta. Apkritai labai maža dalis žmonių geba pritapti prie svetimos aplinkos, bet įprastai neįmanoma tapti savo svetimoje šalyje.
O Lietuvoje juk nėra taip blogai, kaip žmonės neretai mėgsta sakyti. Nei čia karo zona, nei autobusuose prievartaujamos moterys. Ir daugelis tarp mūsų parodo, jog myli Lietuvą, brangina gimtinę, puoselėja kalbą, protėvių žemę, gamtą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą