Švietimo ir mokslo ministras vyks į Lenkiją kalbėtis dėl lietuviškų mokyklų

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis kitą pirmadienį vyks į Lenkiją, kur susitiks su vietos lietuvių bendruomene ir aptars lietuviškų mokyklų Lenkijoje finansavimo problemas.

"Aš būsiu, ko gero, šį kartą tarpininkas. Reikia susitikti tiek su tais tėvais, kurie rūpinasi, reikia susitikti su lietuvių bendruomenėmis, organizacijomis, pažiūrėti vietoje, kaip viskas atrodo, ir parvežti tą nuomonę, kaip mums atrodo problema", - pirmadienį žurnalistams sakė D. Pavalkis.

Artimiausiu metu po vizito ministras žada susitikti ir su Lenkijos švietimo ministre Kristina Šumilas (Krystyna Szumilas).

"Ko gero, tai bus kaip paruošiamasis vizitas susitikimui su Lenkijos švietimo ministre", - apie savo kito pirmadienio vizitą į Lenkiją sakė D. Pavalkis.

D. Pavalkio teigimu, jis su K. Šumilas palaiko ryšį laiškais, bet susitikęs kol kas su ja buvo tik neformaliai Europos ministrų tarnybos posėdyje Briuselyje ir apie lietuviškų mokyklų Lenkijoje problemas nekalbėjo.

"Susirašinėjame, jau, ko gero, po porą laiškų esame parašę, tačiau žinote, ir jos darbotvarkės, ir mano darbotvarkės nėra tokios, kad sėdai į mašiną ir išvažiavai į Varšuvą susitikti su švietimo ministre", - sakė D. Pavalkis.

Paklaustas, ar tikėtina, kad Lenkija padidins finansavimą lietuviškoms mokykloms, ministras teigė, kad tai pasakyti sunku.

Tuo tarpu Premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad po planuojamo susitikimo su Lenkijos švietimo ir mokslo ministre D. Pavalkis jį informuos, kaip sekėsi derybos dėl lietuviškų mokyklų išsaugojimo, ir jei dar bus poreikis, jis dėl lietuviškų mokyklų ateities asmeniškai kalbėsis su Lenkijos Vyriausybės vadovu Donaldu Tusku.

"Mano vizito metu į Lenkiją buvo sutarta, kad galiu asmeniškai kontaktuoti su Lenkijos ministru pirmininku, jeigu iškyla tokios problemos, kad reikia jas derinti. (...) Jeigu bus būtinumas, tai tikrai aš jam paskambinsiu ir pasikalbėsime šituo klausimu", - penktadienį žurnalistams sakė A. Butkevičius.

Pasak Premjero, Lietuvos Vyriausybė yra pasirengusi skirti iki 400 tūkst. litų lietuviškų mokyklų Lenkijoje išsaugojimui, tačiau tai ilgalaikiam laikotarpiui problemos neišsprendžia.

Premjeras teigė negalvojantis, kad lietuviškų mokyklų ateities problema yra politinė.

"Niekada aš taip negalvojau. Turi būti dalykiškai, susėdus už stalo, sprendžiami tokie klausimai", - sakė A. Butkevičius.

A. Butkevičius sakė manantis, kad padidintas finansavimas iš Lenkijos pusės padėtų išsaugoti lietuviškas mokyklas.

"Pirmiausia reikia žinoti Lenkijos Vyriausybės poziciją, kalbant apie 2014 m. Manau, kad turėtų būti gal kartais padidintas finansavimas tų mūsų mokyklų, esančių Lenkijoje", - teigė Premjeras.

Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas po susitikimo su A. Butkevičiumi žurnalistams sakė pritariantis Premjerui, kad problema ne politinė, o ekonominė: pasak jo, Lenkijoje už švietimą yra atsakingos savivaldybės, tačiau joms ne visada skiriamas pakankamas finansavimas.

V. Liškausko teigimu, lietuviškų mokyklų problema nėra nauja, ji egzistuoja dar nuo 1996 m., kai Lenkijos vyriausybė švietimo funkciją perdavė savivaldybėms. Punsko viršaitis sakė, kad pinigų lietuviškoms mokykloms neužtenka nuolat, ir jų valsčiui tenka skirti papildomai.

Tokia situacija, pasak V. Liškausko, susiklostė dėl to, kad daugumoje kitų tautinių mažumų mokyklų Lenkijoje tautinių mažumų kalbos yra dėstomos kaip atskiri dalykai, tačiau patys vaikai eina į lenkiškas klases ir dalykus, išskyrus savo gimtąją kalbą, mokosi lenkiškai.

Tuo tarpu su lietuviškomis mokyklomis Lenkijoje situacija kitokia - jose, sakė V. Liškauskas, lietuvių ir lenkų vaikai eina į atskiras klases. Lietuviškose klasėse lietuviškai vyksta beveik visos pamokos, išskyrus istoriją, geografiją ir lenkų kalbą, vaikai mokomi iš lietuviškų vadovėlių.

"Gaunasi dvigubi kaštai, dvigubas mokytojų kiekis, dvigubas valandų kiekis. Norėjome, kad Lenkijos vyriausybė atsižvelgtų į šitą faktą, todėl prašėme, kad mokinio krepšelis toms tautinėms mažumoms, kurių mokyklose dėstoma tautinės mažumos kalba, būtų padidintas apie 80 proc.", - sakė Punsko viršaitis.

Tačiau, V. Liškausko teigimu, 2012 m. pabaigoje Lenkijos švietimo ministrė savo potvarkį krepšelį padidino tik apie 20 proc. Todėl Punsko savivaldybė lietuviškoms mokykloms papildomai gavo apie 345 tūkst. zlotų.

"Kai trūksta 2 mln. 400 tūkst. zlotų, tai yra nedidelis procentas. Turime viską daryti, kad tos mokyklos išliktų, o kad išliktų, reikia pinigų. O pinigų - mes esame Lenkijos savivaldybė, - taigi ir norime siekti iš Lenkijos", - teigė Punsko viršaitis.

Mokyklų jungimas kaip galimas problemos sprendimo būdas, pripažino V. Liškauskas, taip pat siūlomas. Tačiau, anot jo, mokinių tėvai sako, kad jei iš trijų mokyklų būtų palikta tik viena, dalis tėvų leistų vaikus mokytis ne į tą mokyklą, bet į lietuviškas mokyklas Punske arba Seinuose.

Vis dėlto išlaikyti lietuviškas mokyklas, anot V. Liškausko, reikia, nepaisant nedidelio jų dydžio.

"Kad ir mažos, jos yra kultūros centras, kuris padeda mums tautinę savimonę išlaikyti", - pažymėjo jis.

Kaip ir Premjeras, V. Liškauskas teigė, kad lietuviškas mokyklas išsaugoti padėtų padidintas finansavimas iš Lenkijos pusės. Jo teigimu, reikia siekti, kad mokinio krepšelis tautinių mažumų mokykloms, kuriose dėstoma tautinės mažumos kalba, būtų padidintas 80 proc.

Punsko valsčiaus taryba vasario 27 d. priėmė sprendimą uždaryti lietuviškas Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių mokyklas, kuriose mokosi 38 mokiniai, dirba 11 mokytojų.

Mokyklų uždarymas motyvuojamas ekonominiais ir demografiniais sumetimais.