Sausio 18-19 dienomis Klaipėdos I specialiojoje internatinėje mokykloje vyko Klaipėdos apskrities dekoratyvinių paukščių draugijos bei sportinių balandžių klubo surengta paroda. Be kuopelės papūgų ir amadinų, čia karaliavo burkuojantys sparnuočiai. Per 100 uostamiesčio balandžių veisėjų įsitikinę, jog šiuos paukščius neatsitiktinai P. Pikaso bei kiti pasaulio humanistai pasirinko Taikos simboliu.
Be abejo, garbingą vietą parodoje užėmė garsieji Klaipėdos aukštaskraidžiai balandžiai, kažkada vadinti Mėmelio balandžiais Uostamiestyje populiarūs ir itin paplitę Šiaurės Kaukazo bijai. "Pažiūrėkit, koks grožis yra balandžiai", - sakė nuo vaikystės jau veik pusę amžiaus juos auginantis klaipėdietis Bronius Morkūnas, papasakojęs apie Kurske, Uzbekijoje, Čečėnijoje išveistus balandžius. Jis labiausiai vertina bijus, kurie, kildami į viršų sukiniais, taip muša sparnais, jog net juos sukruvina.
Parodos lankytojai negalėjo atsigėrėti į vokiškomis žuvėdrėlėmis vadinamus papurusių plunksnų balandžius, pastelinių bei sodrių spalvų kratiklius, kurie, rodos, vien iš išdidumo krato savo gūžius, kol apsiverčia aukštielninki. Atėjusiuosius stebino miniatiūriniai briliantiniai balandėliai, telpantys delne. Bet, ko gero, didžiausio parodos lankytojų susidomėjimo susilaukė jaukūs pašto, arba sportiniai balandžiai, šeimininkų šaukiami meiliais mažybiniais vardais - Safyru, Pantera, Vunderkindu... Šie balandžiai "dresuojami" nuo kūdikystės. Kur nuvežęs juos paleistum, jie grįžta pas savo mylimąją, į savo lizdą.
Užsienyje toks gerai klaipėdiečio ištreniruotas lenktyninis balandis, savo šeimininkui atnešąs tarptautinę šlovę, kainuotų net 10 000 JAV dolerių. Pas mus tai tik garbė. Kiekvienam balandininkui jo išaugintas ir ugdytas paukštis atrodo neįkainojamas - nesinori jį parduoti.
Beje, kitų metų parodoje, pasak rengėjų, išvysime povų ir dar egzotiškesnių, paslaptingesnių paukščių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą