Įspūdis
Pasižiūrėti AB "Mažeikių nafta" gabenamų reaktorių žmonės plūdo kaip per atlaidus. Žiūrovų netrūko nei dieną, nei naktį. Kulminacija - lūžę vieno vilkikų ratai. Deja, šou baigėsi - vakar vakare įdomusis krovinys pristatytas į vietą.
Karavanas į paskutinį kelionės etapą "Mažeikių naftos" link pajudėjo vakar apie 16.30 val. ir pagal grafiką apie 18.30 val. turėjo baigti kelionę.
Taigi ilga reaktorių, sveriančių daugiau kaip po 500 tonų, kelionė baigėsi. Ji pradėta gegužės 29-ąją, kai iš Ispanijos į Klaipėdą jie buvo išplukdyti barža ir vandeniu keliavo 9 paras.
Klaipėdos uoste atplaukęs danų kranas "Samson", kurio keliamoji galia - 800 tonų, juos iškėlė iš baržos ir padėjo ant specialių vilkikų, atvykusių iš Nyderlandų. Uoste iškrovimo ir pakrovimo operacija truko daugiau kaip 7 val. Žiūrovų daug nebuvo - uosto teritorija uždara, o ir patys reaktoriai Klaipėdos uoste neatrodė taip įspūdingai, kaip Lietuvos keliuose. Vilkikas su reaktoriumi užima beveik visą asfaltuotą kelią ir vos nesiekia medžių.
Planuota sausuma reaktorius nugabenti per 4 paras. Nors Kretingos rajone, Dupulčių kaime, karavanas stovėjo apie pusantros paros, kol buvo ruošiamos specialiai šiai operacijai pagamintos plieninės rampos tiltų konstrukcijoms sutvirtinti, tačiau atrakcija žmonėms nenusibodo. Čia tarsi į ekskursiją vyko interesantai iš aplinkinių kaimų: fotografavosi, komentavo, politikavo, bendravo, sėdėjo ant šieno rietuvių ir poromis, ir šeimomis, trypė ūkininkų žirnius, pasėlius. Kai kurie buvo jau tokios būklės, jog nesuprasi, ar visą naktį prastovėjo, ar tik paryčiais atsikėlė. Ketvirtadienį apie 20 val. krovinys iš Dupulčių pajudėjo toliau.
Žmonės arti nebuvo prileidžiami. Įsiterpti į kolonos vidų tarp vilkikų ir juos lydinčiųjų automobilių nebuvo leidžiama, tačiau pasitaikydavo, kad koks užsižiopsojęs dviratininkas ar automobilio vairuotojas vis dėlto prasmukdavo, tačiau jie greitai būdavo iškrapštomi. Paskui ypatingąjį krovinį važiavusios automobilių virtinės vairuotojai ne itin piktinosi - mat visiems įdomu, ir tiek. Norintieji vėl atsidurti kolonos priekyje net po 15 kilometrų nuvarydavo aplinkkeliais.
Leliūnų kaime pirmasis raudonasis vilkikas, kurį vairavęs olandas žmonių buvo pramintas Šumacheriu, 90 laipsnių kampo posūkį pravažiavo žvyrkeliu gerai, sukeldamas tik dulkių debesį. O štai antrajam mėlynajam vilkikui, vairuojamam suomio, nepasisekė - įvažiavo į nedidelį griovį. Pasak žmonių, prie ponios Stasės namo keli ratai netekę atramos taško lūžo ir vilkikas sustojo. Žiūrovai komentavo, kad dabar tai jau... Bet užsieniečiai nesutriko. Klausydamiesi žemaitiškų patarimų ir komentarų jie tuos ratus ramiai nupjovė (pasirodo, turėjo ir visus būtinus įrankius) ir vilkikas maždaug po trijų valandų pajudėjo toliau.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Rašyti komentarą