Įstatymo pataisos iniciatorė pripažįsta, kad ši problema buvo įsisenėjusi, rinkėjai buvo kvailinami prieš kiekvienus rinkimus. Parlamentarės iniciatyva 2014 m. buvo pakeistas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, kuriame atsirado analogiška nuostata siūlomai: kandidatai į tarybos narius, kurių pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis, turi sumokėti 2 VMDU (beveik 1400 eurų) užstatą. Pasak R.Baškienės, per praėjusius savivaldos rinkimus efektas jau buvo:
- Įvedus tą rinkimų užstatą už kiekvieną asmenį, nors Seimas nustatė tik dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio, tai turėjo įtakos. Tokių asmenų sąrašuose buvo jau perpus mažiau. Paprastai jų būdavo apie 300, dabar buvo 142. Partijos jau iš principo mažiau rašė, nes už kiekvieną reikėjo mokėti. Tokių tikrų melagių, kurie dalyvavo rinkimuose ir atsisakė tarybos nario mandato iki pirmo posėdžio, buvo 78. Kiek pasipildė biudžetas, galima nesunkiai suskaičiuoti (apie 109,2 tūkst. eurų - red. past.). Seimo rinkimuose 2004 m. turėjome mandato atsisakiusius europarlamentarą Rolandą Pavilionį, merus Artūrą Zuoką ir Bronį Ropę. 2008 m. rinkimuose dalyvauja ir mandato atsisako sostinės meras Juozas Imbrasas, 2012 m. - Šalčininkų meras Zdzislavas Palevičius. Aš jau girdžiu kalbas, kad tiesiogiai išrinkti merai, turintys didžiulį gyventojų pasitikėjimą, padės savo partijoms laimėti Seimo rinkimus. Anksčiau merai atsisakydavo pareigų ir tapdavo Seimo nariais, dabar būtų visiškai nebesuprantama, jeigu tiesiogiai išrinktas meras pasirinktų Seimą. Vadinasi, vėl žmonių pasitikėjimas būtų nustumiamas kažkur į pakraštį. Todėl aš ir pagalvojau, kad melas tegul kainuoja tam tikrus pinigus. Kitų įstatyminių svertų surasti ne taip paprasta.
- Ar tik merams ir europarlamentarams būtų taikoma ta tvarka?
- Jeigu mes įrašytume visus, kurių pareigos nesuderinamos su Seimo nario pareigomis, tai jos nesuderinamos beveik su niekuo, išskyrus dėstytojavimą ir pan. Kad neįtrauktume į tą rūpestį visų, mes apsiribojome merais ir europarlamentarais. Manau, kad jų dabar tikrai bus mažiau. Kai kas sako: eisiu į Seimą, jeigu laimėsiu mandatą ir būsiu premjeru. Premjeru gali būti ir ne Seimo narys. Ministru taip pat. Kas iš tikrųjų nori tarnauti Lietuvai, nebūtinai turi eiti į sąrašą.
- Jūs atstovaujate mišriai Seimo narių grupei. Ar balsuos už šį pasiūlymą partijos, suprasdamos, kad kerta šaką, ant kurios sėdi?
- Mano iniciatyva dėl užstato savivaldos rinkimuose ne visuose rajonuose buvo priimta pozityviai. Partijoms tai labai nepatiko. Bet turime vieną kartą nustoti galvoti apie tai, kas patinka ar nepatinka partijai. Galiausiai turi atsirasti didesnis moralios politikos koeficientas. Antra vertus, rinkėjų apgaudinėjimas kerta kitu lazdos galu - pasitikėjimas partijomis krinta tiesiog geometrine progresija.
- Bet įgyti pasitikėjimą partijoms rūpi tik prieš rinkimus. Ir ką reiškia dosniai iš biudžeto finansuojamai partijai už keletą sąrašo „papuošalų“ išmesti keletą dešimčių tūkstančių eurų?
- Suprantu, kad 10 vidutinių mėnesinių atlyginimų partijai nėra didelė suma. Juo labiau kad ir užstato sumą savivaldos rinkimuose mes esame numatę taip pat didinti iki dešimties. Aš akcentuočiau ne tiek finansinę kiek moralinę pusę. Kad rinkėjas galėtų pasakyti: „Va, jie ir už pinigus ryžtasi meluoti.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą