VAAT, išnagrinėjęs administracinę bylą, priėjo išvadą, kad Migracijos departamentas pabėgėlių iš Irako prašymą išnagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarką. Sprendimas priimtas remiantis motyvuota Prieglobsčio reikalų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. išvada, kurioje pateiktos visos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nurodytas ir įstatymų nustatytas sprendimo pagrindas.
Kaip pažymi bylą išnagrinėjęs teisėjas Arūnas Kaminskas, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prieglobsčio prašytojai nepateikė pakankamai argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš juos ir jų nepilnamečius vaikus, dėl pavojaus Irake dėl 1951 m. Ženevos konvencijoje "Dėl pabėgėlių statuso" išvardytų priežasčių bei dėl LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties apibrėžtų pabėgėlio statuso kriterijų, todėl Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjams ir jos nepilnamečiams vaikams suteikti pabėgėlio statusą pagal šio įstatymo 86 str. 1 dalį nėra teisinio pagrindo.
"Teismas priėmė sprendimą pagal pareiškėjo - Irako piliečių - skundą dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo. Teismas nusprendė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, įvertino visas aplinkybes, įrodymus, surinktus šioje byloje, nustatė, kad Migracijos departamentas elgėsi tinkamai, laikėsi visų procedūrų, objektyviai, visapusiškai įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą nesuteikti Irako piliečiams, konkrečiai šitoje byloje pabėgėlio statuso, tačiau suteikė jiems laikinąją apsaugą atsižvelgdamas į padėtį Irake ir visas kitas su byla susijusias aplinkybes", - po posėdžio žurnalistams komentavo teisėjas A. Kaminskas.
Irakiečių šeima - pirmieji pabėgėliai į Lietuvą perkelti pagal ES susitarimus - siekė teisinio pabėgėlių statuso ir buvo apskundę teismui Migracijos departamento sprendimą jiems suteikti laikiną teisinę apsaugą.
Pasak VAAT teisėjo, Migracijos departamentas, suteikdamas pabėgėliams laikinąją apsaugą, įvertino padėtį Irake, rašytinius įrodymus. Tačiau, pasak A. Kaminsko, teismas nevertino, kad pabėgėliai iš Irako, o, pavyzdžiui, ne Sirijos. Teisėjas taip pat negalėjo pasakyti, ar pagal šį sprendimą bus formuoja praktika ir kitoms panašioms byloms.
Teismo sprendimą irakiečiai ar jų atstovai išklausyti neatvyko. Sprendimo komentuoti nebuvo linkusi ir Migracijos departamento atstovė. Teisininkus užsieniečiams pasamdė Lietuvos Raudonasis Kryžius.
Sprendimas per 14 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
ELTA primena, kad sprendimas dėl laikinos apsaugos Migracijos departamente buvo priimtas pernai gruodžio 15-ąją - tą pačią dieną, kai keturių irakiečių šeima - vyras ir žmona kartu su dviem mažamečiais vaikais - iš Graikijos atvyko į Lietuvą.
Pabėgėlio statusas suteikia teisę gyventi nuolat, teisinė apsauga - laikinai, tačiau finansinės išmokos ar kitos garantijos nesiskiria. Papildoma teisinė apsauga šeimai reiškia, kad irakiečiai Lietuvoje gali gyventi dvejus metus.
Paskui leidimas gyventi Lietuvoje gali būti pratęsiamas, o jei bėgimo iš gimtosios šalies priežastys išnyktų, jie galėtų grįžti į Iraką. Anksčiau šeima aiškino, kad Iraką turėjo palikti dėl persekiojimo religiniais motyvais.
Pabėgėlio statusas užtikrina leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Šis leidimas galioja penkerius metus, o po šio laiko pratęsiamas.
Pietų Europą užplūdus migrantams, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Tačiau kol kas Lietuvoje, be šios irakiečių šeimos, mūsų šalyje dar gyvena jauna sirų pora. Kovo pradžioje iš Graikijos perkelti du jauni žmonės - vyras ir moteris, turi aukštąjį išsilavinimą, puikiai kalba angliškai. Moteris yra alavitų tikėjimo, yra dirbusi anglų kalbos mokytoja. Atvykęs vyras yra krikščionis, jis turi meninį išsilavinimą ir yra dirbęs grafikos srityje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą