Tilto per marias idėja išgąsdino UNESCO

Paveldas

Baimindamasi dėl galimų grandiozinių statybų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje Kuršių nerijoje, nacionalinė šios organizacijos komisija ėmėsi priemonių užbėgti už akių tilto per Kuršių marias idėjos propaguotojams ir kreipėsi į Valstybinę paminklosaugos komisiją.

Ši nusprendė nepritarti tilto į Kuršių neriją statybai, o Klaipėdos ir Neringos vadovų paprašė iš anksto informuoti apie stambias statybas Kuršių nerijoje.

Vakar šis sprendimas paskelbtas "Valstybės žiniose". Jo motyvuose nurodomas galimas neigiamas tilto poveikis Kuršių nerijos kraštovaizdžiui, pasauliniam gamtos ir kultūros paveldui.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė pripažįsta, jog imtis tokių priemonių paskatino ne konkretūs valdžios institucijų sprendimai dėl tilto statybos, o dažnėjantys kai kurių politikų pasisakymai šia tema.

Kita vertus, pavasarį šalies ministro pirmininko Algirdo Brazausko vadovaujamame Tranzito komitete iš tiesų buvo numatyta svarstyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktą projektą "Dėl tilto per Kuršių marias", tačiau kol kas jis taip ir liko nesvarstytas.

"Vakarų eksprese" jau rašėme, jog minėtas projektas buvo parengtas remiantis dar 2002 metų rugsėjį Kelių direkcijos užsakymu VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto atliktu tokio tilto statybos pradiniu ekonominiu ir finansiniu vertinimu.

Iš viso buvo išnagrinėti keturi galimi tilto per Kuršių marias statybos variantai. Perspektyviausiu iš jų laikomas žemo pakeliamo tilto, kuris galėtų būti statomas būsimojo pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos jūrų uosto tęsinyje (už Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėdos pusėje ir maždaug ties Alksnyne Kuršių nerijos pusėje), projektas. Siūlomas tilto aukštis - 7 metrai, ilgis - 1300 metrų, orientacinė kaina - 50-60 mln. litų.

Tilto idėjai ypač pritaria dalis dėl nestabilaus susisiekimo nepatenkintų pačios Kuršių nerijos gyventojų, kurie netgi yra subūrę iniciatyvinę grupę, bei kai kurie politikai, dažniausiai apie tai prabylantys prieš rinkimus.

Pasak Neringos miesto mero pavaduotojo Viganto Giedraičio, nepaisant to, jog kol kas tilto idėja nepasiekia aukščiausių valdžios sluoksnių, neringiškiai jos atsisakyti neketina. Juolab kad vakar "Valstybės žiniose" paskelbtas Valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimas, nepritariantis tilto statybai, to jiems ir neuždraus. Mat, nors ši komisija laikoma aukščiausia šalies kultūros ir paveldo ekspertų grupe, jos sprendimai tėra rekomendacinio pobūdžio.

Patys komisijos atstovai pripažįsta, jog valdžia į jų rekomendacijas atsižvelgia ne visada. Paskutinis toks ekspertų nuomonės ignoravimo pavyzdys - sprendimas statyti Kazokiškių sąvartyną.

Nepaisant to, pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės A. Dirmaitės, ji esą buvusi priversta kreiptis į ekspertus, idant šie pareikštų savo poziciją šiuo klausimu.

A. Dirmaitė teigia suprantanti ir neringiškių interesus, tačiau jų poreikiams tenkinti esą reikėtų ieškoti kitų sprendimų - didinti keltų skaičių, statyti Neringoje papildomas paslaugų įstaigas ar panašiai.

Kita vertus, jei jau valdžia vis dėlto nuspręstų statyti tiltą per marias, apie tai turėtų būti informuota Kuršių neriją globojanti UNESCO. Kol kas apie tai su šios organizacijos atstovais diskutuota nebuvo.

Gediminas GUDAVIČIUS