Lietuvoje įgyvendinamas dar sovietmečiu sukurptas planas: ištrinti iš šalies žemėlapio 300 kaimų. Protėvių žemėje gyvenantys žmonės piktinasi, jog valdininkams neįdomu, ar viensėdžiuose dar kažkas gyvena, o patys klerkai teigia vykdantys prieš 30 metų išreikštą žmonių valią. Tik kultūros atstovai įžvelgia antrąjį Lietuvos naikinimo etapą.
Vykdo sovietmečio sprendimus
Savo išvykimą iš kaimo į užsienį 2010-aisiais deklaravo per 20 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš kaimų į miestus pernai pabėgo beveik 17 tūkst. žmonių. Kaimų tuštėjimas įgyja pagreitį. Tačiau politikai nė nebando to stabdyti, o elgiasi paprastai: nelikus žmonių, tiesiog naikina kaimų pavadinimus.
Tauragės rajono savivaldybė nusprendė ištrinti 22 kaimus, o tokį sprendimą vakar palaimino ir Vyriausybė. Projektą pasiūlęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis „Vakaro žinioms“ tvirtino skundų dėl kaimų naikinimo nesulaukęs. „Visi teisiniai argumentai išdėstyti aiškinamajame rašte. Žmonių nusiskundimų mes negavome, jei jūs tokių girdėjote - informuokite“, - biurokraštiškai atsakė R.Palaitis.
Tiesa, 4 kaimai, t. y. Adakavo I ir Adakavo II bei Pryšmantų I ir II, bus tiesiog sujungti į Adakavo ir Pryšmantų kaimus. Dar kaimai neteks pavadinimo „Geležinkelio stotis“. Tačiau likę 16, daugelis - itin archajiškais pavadinimais, bus paprasčiausiai nušluoti nuo Lietuvos žemėlapio, o jų teritorijos priskiriamos kitiems kaimams. Vidaus reikalų ministerijos Vietos savivaldos politikos skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Tranylienė tvirtino, kad Tauragės savivaldybė tiesiog pirmoji susigriebė įgyvendinti dar sovietmečio vykdomųjų komitetų sprendimus.
„Pavadinimai egzistavo registre, informacinėse sistemose, tačiau teisiškai turėjo būti panaikinti. Buvo vykdomųjų komitetų motyvacija, veikiausiai, kad neliko žmonių. O Vyriausybei neperduodamas nė vienas projektas dėl pavadinimų naikinimo, dėl kurio nebuvo vykdyta gyventojų apklausa“, - tikino ji.
Kaimus suarchyvuos
A.Tranylienė bandė įtikinti, kad kaimai tikrai nėra naikinami. Dingsta „tik“ jų pavadinimai ir gyventojai.
„O kokios problemos? Jei ten yra jūsų tėviškė, kreipiatės į savivaldybę, pateikiate archyvinius dokumentus ir savivaldybė inicijuoja kaimo pavadinimo suteikimą ir ribų nustatymą. Nes koks tikslas palikti pavadinimą bulvių laukui? O vietovardžių žinynas buvo ir visada bus“, - nuramino ji ir visgi negarantavo, kad visi gyventojai dėl kaimų pavadinimų naikinimo pareiškė pritarimą.
Valstybės įmonės Registrų centro atstovas Aidas Petrošius neslėpė, kad suplanuota „sutvarkyti“ 300 Lietuvos kaimų. Esą daugelis jų buvo pasmerkti išnykti 1986-1988 metais, o nepriklausomybės metu buvo tik pavieniai sprendimai.
Ar kas gyvena - neįdomu
Tačiau prieš kelis mėnesius Šiaulių rajono Repšių kaimo gyventojai gavo savivaldybės laišką, kad jų kaimas bus prijungtas prie greta esančio ir vadinsis Būdų kaimu. Žmonės prieš tokį sprendimą sukilo, tad savivaldybė buvo priversta kaimo naikinimą kuriam laikui atidėti.
„Kovosime iki galo, kad pavadinimas nebūtų panaikintas, - sakė Repšių gyventoja Dalia Gasiūnienė. - Trobų mūsų kaime - bent 4, be to, yra išpirktų sklypų, kur planuojamos statybos. O jie nori mus prijungti prie kito kaimo, kuriame - vos viena troba.“
Pasak D.Gasiūnienės, savivaldybė niekieno nuomonės neklausė, tiesiog konstatavo naikinimo faktą.
„Čia - mano senelių žemė, vien todėl atsikėliau iš Kauno čia, pasistatėme namą. Keisčiausia, kad jie vadovaujasi sovietmečio sprendimu. Galbūt dar gausime pranešimą, kad mūsų senelius reikia vežti į Sibirą?“ - piktinosi moteris.
Krescencijus STOŠKUS, Filosofas:
Naikiname patys save
Aš buvau nustebęs: maniau, kad tai tik dokumentų sutvarkymo reikalai, tačiau aiškėja, kad ten yra ir gyventojų. Jei
būtų kultūrinis interesas, jie stengtųsi tuos vardus išsaugoti bet kokiu būdu, o ne užsiimti naikinimo aktu. Tegu tai ir simboliškas, bet vis tiek prisidėjimas prie šalies naikinimo: užuot pasipriešinus grėsmingiems procesams, einama pasroviui. Galima suprasti, kai tai buvo vykdoma, kada mūsų šalis priklausė ne sau - buvo ekonominiai, ūkiniai, politiniai interesai, noras suvienodinti. Bet kai šalis savarankiška, tai kelia šiurpą. Šis savavališkas procesas turi būti sustabdytas. Spręsti turi tie, kurie ten gyveno, kurių protėviai ten gyveno, kurių artimųjų kapai ir kryželiai ten yra.
Vyksta to paties proceso antrasis etapas: pirmasis buvo bėgimas į stambesnius centrus, tai prasidėjo nuo trėmimų, ištuštėjusių dvarų, ten sukurti kolūkiai. Dabar nėra jokio veiksmo, kuris šį procesą bent pristabdytų. O jei reemigracijos, tautos nykimo, savinaikos problema nesprendžiama, visi likę mūsų darbai tampa juokingi. Nes nelieka rytojaus, dėl kurio žmonės ir gyvena.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą