Už beglobių gyvūnų gaudymą - akmeniu į galvą.

Atšilus orui, gyvūnų globos tarnyboje "Nuaras" netyla skambučiai. Klaipėdiečiai masiškai skundžiasi dėl valkataujančių šunų ir kačių, kuriuos pavasaris būriais išvilioja į gatves.
Atvykę nurodytu adresu "Nuaro" vyrai dažnai patenka į keblią situaciją. Tariami gyvūnų globėjai, nuolat šeriantys laukinius šunis ir kates, surengia tikrą karą su tais, kurie nori šių gyvūnų atsikratyti.
Ne ką mažiau kliūva ir gyvūnų globos tarnybos darbuotojams, kurie yra įpareigoti gaudyti valkataujančius gyvūnus.
"Vakarų ekspresui" teko įsitikinti klaipėdiečių negeranoriškumu. Praėjusį pirmadienį dienraščio korespondentai kartu su "Nuaro" vyrais dalyvavo viename iš nuolatinių tarnybos reidų.

Kviečia kiekvieną dieną

Gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" darbuotojai Arvydas Berniūnas ir Tomas Ščeponavičius į reidus iš tarnybos patalpų šalia Kalotės sąvartyno vyksta du kartus per savaitę. Atšilus orui, mieste tenka lankytis kiekvieną dieną. Šiuo metų laiku net globojami gyvūnai palieka savo šeimininkus ir, pašaukti gamtos, valkatauja gatvėmis ieškodami sau poros.
Palaidi šunys ir naktimis ramybę drumsčiančios katės siutina daugiabučių namų gyventojus - šie, pasipiktinę tokia netvarka, gyvūnų globos tarnybai telefonu skambina nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro.
Reidų metu į tarnybos automobilį patenka ir iš namų pabėgę klaipėdiečių augintiniai. Vadovaudamiesi Gyvūnų globos taisyklėmis, tarnybos darbuotojai privalo gyvūną paimti iš gatvės ir išvežti jį į savo patalpas. Miestiečiai jau žino, kur gali rasti pabėgėlį. Beveik kiekvieną dieną "Nuaras" sulaukia keliasdešimt susirūpinusių šeimininkų skambučių.

Apmėtė akmenimis

Pirmadieninio reido metu įsitikinome, kad uostamiesčio gyventojai skirtingai vertina "Nuaro" darbą.
Tarnybos darbuotojai buvo iškviesti į Baltijos prospekto 79-ojo namo kiemą. Šio namo gyventojai skundėsi dėl valkataujančių kačių. Vyrams sugavus vieną benamę, kiti gyventojai - kačių globėjai - tarnybos darbuotojus apmėtė akmenimis. Deja, nepavyko įsidėmėti, iš kokio buto lango skrido akmenys.
Pasak "Nuaro" darbuotojo Arvydo Berniūno, toks gyventojų sutikimas jiems - ne naujiena. Vyrai dažnai apšaukiami šungaudžiais, išvadinami pačiais spalvingiausiais žodžiais. Kai kurios laukinių kačių globėjos, grūmodamos kumščiais, varo šalin tarnybos darbuotojus ir, net susipažinusios su taisyklėmis, nesutinka būrio valkataujančių kačių priglausti namuose.
"Patenkame į anekdotiškas situacijas. Tie, kurie valkataujančius gyvūnus šeria, puola iškvietusiuosius tarnybą. Kaimynai kariauja, skamba visas kiemas, o mes susirenkame kates ar šunis ir išvažiuojame," - pasakojo "Vakarų ekspresui" Tomas Ščeponavičius, "Nuare" dirbantis nuo pat tarnybos uostamiestyje įkūrimo.

Gyventojus tenka auklėti

Per metus viena katė gali atsivesti iki 70 ir daugiau palikuonių. Paskaičiavus, išeitų, kad uostamiesčio daugiabučių kiemuose kiekvienais metais laukinės katės atsiveda po kelis šimtus kačiukų. Žinia, rūsiuose ir šalia šiukšlių konteinerių gyvenančios katės dažnai tampa ir užkrečiamų ligų nešiotojomis.
Dalis klaipėdiečių nesupranta ar tiesiog nenori suprasti koks pavojus tyko jų ir vaikų kiemuose, kur karaliauja sulaukėjusios katės ir beglobiai šunys.
Po incidento Baltijos prospekte "Nuaro" ekipažas buvo iškviestas į dar vieną kačių rojų - Herkaus Manto g. 18. Nuvykus nurodytu adresu, vyrai nerado nė vienos katės. Paaiškėjo, kad žmonės, iškvietę tarnybą, buvo ką tik pašėrę visą jų būrį. Vyrai stebėjosi neprognozuojamu gyventojų elgesiu - kviečia, kad išvežtų, bet šeria.
Tokiems "geraširdžiams" tenka nuolat priminti, jog gyvūnų globos taisyklėse aiškiai parašyta - nori būti globėju, privalai savo augintiniu rūpintis namuose, o ne kieme.

Senus gyvūnus užmigdo

Iš Herkaus Manto gatvės "Nuaro" ekipažas patraukė Panevėžio gatvės link. Vieno namo gyventojas nusprendė tarnybai atiduoti seną šunį. Pasak šeimininko, senasis Loris, sulaukęs 13 metų, jau nebetinkamas sargas, aploja varnas, apsnūdęs ir praradęs budrumą.
Už tokią procedūrą "Nuaras" pinigų neima. Kartais vyrai tik paprašo paaukoti gyvūnų globos tarnybai tiek, kiek negaila.
Loris nenoriai lipo į automobilį, vyrams į narvą šunį teko "įsodinti" jėga. Pasak T. Ščeponavičiaus, tolesnis šuns likimas yra toks, kaip ir visų kitų augintinių, kurių žmonės atsisakė dėl įvairių priežasčių. Kurį laiką Loris bus karantinuojamas, vėliau, jeigu seno gyvūno nepriglaus nauji šeimininkai, jis bus užmigdytas.

Neigia "reketuojantys"

Daug nepatenkintų klaipėdiečių skundžiasi jiems nepriimtina tvarka. Už pabėgusį ir "Nuaro" sugautą augintinį, norint jį atsiimti, tenka mokėti. Para gyvūnų globos namuose kainuoja 10 litų. Žmonės piktinasi, esą tarnybos darbuotojai specialiai gaudo veislinius šunis ir kates, o po to reikalauja pinigų iš jų savininkų.
A. Berniūnas ir T. Ščeponavičius, išgirdę tokį teiginį, smagiai kvatojosi.
"Mums visiškai nesvarbu veislinis ar ne yra gyvūnas. Jei jis laksto be šeimininko, tiesiog privalome jį paimti, nes laikomės nustatytų taisyklių", - sakė vyrai, suprantantys piktus šeimininkus, kuriems kartais tenka mokėti net po kelis šimtus litų.

Jaučia grėsmę

Būna dienų, kad "Nuaro" automobilis iš reidų grįžta tuščiomis.
"Ypač pavojų jaučia katės. Jeigu pavyksta sugauti nors vieną, kitos greitai išsibėgioja. Šunys labiau patiklūs, net tie, kurie jau seniai neturi globėjų. Sugauti greitas ir landžias kates nelengva, kartais net tinklai nepadeda", - atviravo vyrai.
Pavojų pajunta ir ypatingieji gyvūnų mylėtojai, namuose laikantys ištisas armijas kačių ir šunų. "Nuaro" darbuotojai negali įsiveržti į tokių asmenų būstus ir pagelbėti nuolatinėje smarvėje gyvenantiems kaimynams.
Dažnai tokie gyvūnų mylėtojai užsibarikaduoja namuose ir net per slenkstį neįsileidžia darbuotojų. Policijos pareigūnams taip pat nepavyksta įtikinti tokių klaipėdiečių gera valia atiduoti būrį augintinių tarnybai. Problema jau daug metų neišsprendžiama ir, kaip dažnai esti panašiose situacijose, iki šiol neaišku, kas tuo privalėtų rūpintis.