Už pensiją kovoja ir jauni, ir seni

Į kovą yra pakilę ir būsimieji pensininkai, nes dabartinė valdžia iš jų paėmė ir ant taupymo aukuro sudegino jau apie 1,3 mlrd. litų. Negana to, dabar ketinama įtvirtinti, jog iš pradžių laikinais vadinti sprendimai galiotų nuolatos.

Dalį atėmė

Į "Vakarų ekspresą" kreipėsi palangiškis pensininkas Vitoldas Čepulis. Vyrui 72 metai. Jis dirbti ir mokėti mokesčius, kaip pats sako, pradėjo jau nuo keturiolikos metų. Ilgus dešimtmečius ištikimai dirbęs keliose darbovietėse, galiausiai gavo užtarnautą pensiją, tačiau jėgų vis dar jautėsi turįs, todėl nusprendė dirbti tol, kol galės.

Iš Klaipėdos išsikraustęs į Palangą, čia įsigijo pusę nuosavo namo.

"Namas - ne stebuklingos būklės, reikėjo remonto. Kadangi viskas brangiai kainuoja, nusprendžiau pabandyti įsidarbinti. Radau puikią darbo vietą pagal specialybę Palangos komunaliniame ūkyje. Prižiūriu specialaus transporto parką - žoliapjoves ir kitus panašius mechanizmus. Neatskaičius mokesčių mano alga siekia apie 2 600 litų", - pasakojo V. Čepulis.

Vyras taip sėkmingai dirbo apie metus laiko ir štai vieną dieną pamatė, jog nuo jo gaunamos 900 litų pensijos imta ir nurėžta didžioji dalis - apie 600 litų.

Tai, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotojos Linos Burbaitės, įvyko dėl to, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. dvejų metų laikotarpiui įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas.

"Buvo sumažintos visos socialinės išmokos, o dirbantiems pensininkams numatyta, jog mokama tik dalis sumažintos pensijos priklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio. Šiuo atveju atsižvelgta į tai, kad žmonės turi ir kitą pajamų šaltinį, ne vien pensiją. Kuo didesnės pajamos, tuo mažesnė pensijos dalis mokama", - sakė L. Burbaitė.

Jei pajamos (iki mokesčių) nesiekia 100 Lt, tai pensija kaip dirbančiajam išvis nemažinama, jei pajamos siekia 4 200 ir daugiau - mokama tik 30 proc. pagal laikinąjį įstatymą perskaičiuotos pensijos. Tačiau visiems, kieno pensija viršijo 650 litų, ji mažėjo dėl einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (jos yra vienas iš rodiklių skaičiuojant pensijas) sumažėjimo. Tad pirmiausia pensijos buvo sumažintos dėl to, o jei žmogus dirba - ir dėl turimų pajamų.

L. Burbaitės teigimu, po įstatymo įsigaliojimo dirbančių pensininkų šiek tiek sumažėjo: lyginant 2009 m. gruodžio ir to paties 2010-ųjų mėnesio duomenis, dirbančių pensininkų buvo apie 5 proc. mažiau.

Kreipėsi visur

Tačiau V. Čepulis niekaip negalėjo suprasti tokių veiksmų, nes pensiją užsidirbo, o dirbdamas dabar neša naudą valstybei - moka mokesčius - apie 600 litų kas mėnesį. Negalėdamas susitaikyti su neteisybe vyras pradėjo raštišką ir žodinį karą su visomis įmanomomis valstybinėmis institucijomis ir asmenimis - bendravo ir rašė "Sodrai", Socialinių reikalų ir darbo ministerijai, net pačiai prezidentei. Tačiau atsakymas visur buvo vienodas - tokį sumažinimą numato laikinasis įstatymas ir reikia būti solidariam su visais.

Niekur negavęs užtarimo pensininkas net advokatą nusisamdė - į teismą kreipėsi, tačiau ir čia atsakymas tas pats: prašymas nepatenkintas, nes viskas vykdyta pagal įstatymus. Tačiau ponas Vitoldas su tuo sutikti nenori, nes, jo nuomone, laikinas įstatymas neatitinka Konstitucijos nuostatų.

"Kas, kad pats užsidirbu, tačiau noriu atgauti man priklausančią dalį. Juk aš visą gyvenimą sunkiai dirbdamas ne po vieną pensininką išlaikiau. Kodėl dabar valstybė iš manęs atima 1 200 litų - 600 litų pensijos ir dar 600 litų mokesčių?" - klausė nusivylęs pensininkas.

Grąžins?

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovės teigimu, pensininkui atsakymo raštais jau tikriausiai buvo paaiškinta visa situacija ir ji nesikeis. Tačiau kitąmet esą visos pensijos bus atstatytos iki dydžių, buvusių iki sumažinimo.

Tačiau V. Čepulis norėtų ne tik kad jo pensija būtų grąžinta į buvusį lygį, bet ir atgauti prarastą pinigų dalį. Deja, to tvirtai pažadėti niekas negali, mat sprendimą turės priimti Seimas.

"Teisės aktų projektai, kuriais bus numatomas kompensavimo mechanizmas, bus pateikti Vyriausybei ir Seimui šį rudenį. Kokiu būdu ir mastu bus kompensuojamos pensijos dirbusiems pensininkams, paaiškės Seimui priėmus sprendimą", - sakė L. Burbaitė.

Jau nagrinėjo

Konstituciniui Teismui teko sulaukti daug prašymų išnagrinėti pensijų sumažinimo teisėtumą. Konstitucinio Teismo atstovės spaudai Ramunės Sakalauskaitės teigimu, šis teismas jau yra priėmęs daug nutarimų dėl sumažintų pensijų. Pavyzdžiui, 2002 m. lapkričio 25 d. nutarime konstatuota, kad pagal Konstitucijos 52 str. valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės pensiją. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę. Pagal Konstitucijos 23 str. ši teisė turi būti saugoma ir ginama.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu asmeniui senatvės pensija buvo paskirta ir mokama, tai ji turi būti mokama ir toliau, t. y. negalima nutraukti jos mokėjimo arba mažinti mokamos pensijos dydžio. Priešingu atveju būtų pažeista asmens teisė į nuosavybę, pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Pensininkas Vitoldas Čepulis, kovojantis už galimybę susigrąžinti nuskaičiuotą pensijos dalį, jokiose institucijose užtarimo nesulaukė.

Konstitucinis Teismas tuomet pripažino Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 str. nuostatas, nustatančias ribojimus gauti visą paskirtą ir iki tol mokėtą senatvės pensiją pensininkams, turintiems draudžiamųjų pajamų, prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Nerimauja ir būsimieji

Dėl pensijų kovoja ne tik dabartiniai pensininkai, bet ir būsimieji. Jie nerimauja dėl to, jog buvo sumažintos ir pensijų kaupimo įmokos į antrosios pakopos pensijų fondus. Tuomet žadėta, jog tai taip pat laikina, tačiau dabar pateiktos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos šį sumažinimą jau įvardija kaip nuolatinį. Dėl sumažintų pensijų fondų šiuo metu Konstituciniame Teisme nagrinėjimo laukia 9 prašymai. Bylos yra rengiamos posėdžiui.

"Politikai savotiškai pamiršo, kad tai buvo laikina priemonė. Dabar naujausiais siūlymais, dėl kurių suabejojo ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tie įmokų sumažinimai būtų įtvirtinti kaip pastovus reiškinys. Tai galimai pažeidžia Konstituciją. Mes, kaip dalyvių atstovai, į tai jau seniai atkreipėme dėmesį ir nuolat politikams primename. Net ir Seimo teisininkų rekomendacijos nurodo, jog šį įstatymo projektą reikia tobulinti", - sakė Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.

Jo teigimu, būtų teisinga atstatyti įmokas iki ankstesnių, nes tai buvo numatyta ilgalaikiuose planuose. Anot jo, žmonės, kurie pasirinko galimybę tokiu būdu kaupti dalį savo pensijos, liko savotiškai apgauti. O tokių yra apie milijoną.

"Valstybė, susidūrusi su sunkumais, staiga pakeitė visas taisykles. Natūralu, kad buvo pažeisti gyventojų ateities lūkesčiai. Žinoma, tai galutinai gali nuspręsti tik Konstitucinis Teismas. Jei jis nustatys pažeidimų, turėtų būti ne tik sugrąžinti anksčiau nustatyti įmokų į pensijų fondus dydžiai, bet ir kompensuotos nepervestos sumos. Yra įmanoma pakankamai aiškiai apskaičiuoti, kiek kiekvienas gyventojas dėl sumažintų įmokų neuždirbo investicinių pajamų. O tai ir yra visa kaupimo esmė. Gali būti pateisinamos laikinos priemonės, bet jeigu norima tuos sprendimus palikti kaip ilgalaikius, tai mes, be abejo, prieštaraujame šiam siūlymui", - reziumavo M. Kalesinskas.

Asociacijos skaičiavimais, valstybė iš milijono būsimųjų pensininkų dėl sumažintų įmokų jau paėmė apie 1,3 mlrd. litų.

Ne pirmas kartas

Pensijos dirbantiems pensininkams buvo sumažintos ir 2000 m. gruodį Rolando Pakso Vyriausybės prašymu. Ją palaikė tuometinė valdančioji Seimo dauguma. Buvo teigiama, kad ši reforma reikalinga "Sodrai" gelbėti nuo bankroto.

Nauja tvarka įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d. Pagal ją pensininkui, uždirbančiam daugiau nei 1,5 minimalios mėnesio algos, kuri siekė 645 litus, buvo mokama tik bazinė pensija - 147 litai, o uždirbančiam minimalią algą, kuri buvo 430 litų, visa pensija.

"Sodros" duomenimis, apribojus pensijų mokėjimą dirbantiems pensininkams, 2001 m. dirbančių pensininkų sumažėjo 48,7 proc., dirbančių invalidumo pensijų gavėjų - 9,3 proc.

Apribojus pensijų mokėjimą dirbantiems pensininkams, nemažai jų atsisakė darbo. Garsus operos solistas Virgilijus Noreika netgi buvo išvykęs dirbti į Estiją. Žinomas aktorius Donatas Banionis buvo priverstas dirbti pagal sutartį.