Teisingumo ministerijos duomenimis, nuteistiesiems atlyginta žala sudaro apie trečdalį sumų, kurias ministerija valstybės vardu kasmet išmoka dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų. Pataisos namų pertvarka ir pritaikymas pagal tarptautinius reikalavimus Lietuvoje smarkiai vėluoja, o „atostogaujantieji“ laisvės atėmimo įstaigose turi daug laisvo laiko, tad skundai teismams dėl per kietų lovų, neskanių barščių ar nemalonaus kameros kvapo jau yra tapę savotišku nuteistųjų sportu.
Nemažai laisvės atėmimo įstaigų Europoje, JAV ir Skandinavijoje iš arti matęs teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus Bičkauskas sako, kad Lietuvoje įkalinimo sąlygos dabar nepalyginti geresnės negu prieš 15-20 metų, tačiau jų gyventojams vis tiek viskas blogai, nes jie netekę pamatinio gėrio - laisvės.
„Dažnai piktinamės lygindami, kiek pensininkas gali skirti savo pietums, ir kaip sočiai valgo kaliniai, bet norinčiųjų apsikeisti vietomis kažkodėl neatsiranda, - sako E.Bičkauskas. - O štai pasėdėti šiltose mokesčių mokėtojų išlaikomų valdininkų ar teisėjų kėdėse daug kas būtų ne prieš. Ir tai, kad mes visi už keleto valdininkų pridarytą žalą sumokame tą patį milijoną kaip tūkstančiui kalinių, yra šimtus kartų baisiau.“
Anot jo, nuteistieji yra kam brolis, kam sesuo, kam tolimas giminaitis - visi iš tos pačios visuomenės ir vieną dieną į ją sugrįš.
„Ar mes norime, kad jie sugrįžtų dar piktesni, dar labiau įsiutę, nes apie perauklėjimą tokiose įstaigose vargu ar galime kalbėti. Ir kiek tokio sužvėrėjusio asmens sugrįžimas gali kainuoti visuomenei?“ - klausia signataras.
Valdininkai irgi ne iš Mėnulio atskridę - jie taip pat mūsų visuomenės dalis. Itin privilegijuota klasė, kuriai tarp įstatymo numatytų privilegijų galioja ir neteisėtos, pavyzdžiui, nebaudžiamumas.
Minėto žuvies restorano Juodkrantėje statybą teismas neteisėta pripažino dar 2008 m., - buvo panaikintas detalusis planas, projektavimo sąlygos ir statybos leidimas. Akivaizdu, kur ieškoti kaltininkų - šiuos dokumentus išdavusiose valstybės ir savivaldybės institucijose. Tačiau ir tada, ir po pernai gegužę priimto teismo sprendimo atlyginti restorano savininkams milijoninę žalą Neringos savivaldybėje ir Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje tvyrojo mirtina tyla.
Valstybės kontrolė prieš porą mėnesių konstatavo, kad nė viena valstybės įstaiga be atskiro raginimo nesiima išieškoti savo darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytos žalos, nors įstatymas ir numato, kad galima išieškoti iš kaltininko iki 9 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimą. Neveiklumas teisinamas įvairiai - dviprasmiškai surašytais įstatymais, kur žalos išieškojimas numatytas kaip galimybė, o ne pareiga, nepateisinamai trumpais terminais, per kuriuos privalu kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ir t.t.
E.Bičkausko manymu, jeigu žalai išieškoti toks neparankus Valstybės tarnybos įstatymas, straipsnis dėl netinkamo pareigų atlikimo yra Baudžiamajame kodekse (229 str., kur neatsargus ar netinkamas tarnybinių pareigų vykdymas, sukėlęs didelę žalą, tam asmeniui gresia bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų).
„Ar milijonas eurų už neteisėtą statybą per maža žalos suma? Prašom, pradėkite ikiteisminį tyrimą dėl netinkamo pareigų atlikimo, jeigu nenustatyta kokių kyšių ar papirkimų, - siūlo signataras. - Bausmė nebūtinai bus susijusi su laisvės atėmimu - yra didelės baudos, kurias galima išieškoti per antstolius...“
Tačiau nėra politinės valios nei taikyti galiojančio kodekso normų, nei daryti Valstybės tarnybos įstatymų pakeitimų. Argi varnas varnui į akį kerta? Juk tie sugriežtinimai gali kada nors atsigręžti prieš to paties nebaudžiamųjų luomo atstovus, kurie juos priiminėja, arba prieš jiems artimus asmenis, įsitaisiusius valstybės tarnyboje.
„O tada visuomenei kaip pasipiktinimo objektas rodomi kaliniai, kurie - šventa teisybė - tikrai turi laiko, galimybių, atsiranda ir turinčių pakankamai teisinių žinių rašyti skundus, ir prisiteisia iš valstybės tuos kelis šimtus eurų, - sako E.Bičkauskas. - Manyčiau, kad ir dauguma kitų nuskriaustų visuomenės atstovų, ne suimtųjų, bet, tarkime, nuskurdintų pensininkų, jeigu mokėtų parašyti skundus, turėtų laiko ir pakankamai teisinių žinių, tikriausiai irgi laimėtų nemažai teismų dėl žalos atlyginimo. Deja, nėra daug tų rašančiųjų...“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą