Valstybinėse įmonėse
Alternatyviai energetikai paramą deklaruojanti valdžia yra pasiryžusi numarinti Klaipėdos geoterminę jėgainę, į kurią investuota 74 mln. litų.
Ūkio ministerijos valdoma UAB "Geoterma", iš žemės gelmių gaunamą šilumos energiją tiekusi uostamiestį ir Gargždus šildančiai įmonei "Klaipėdos energija", atsidūrė ant bankroto ribos. Įmonę slegia 2 mln. litų siekiančios skolos, būtinam įrengimų remontui reikia 8 mln. litų.
Ūkio ministerija artimiausiu metu žada sudaryti darbo grupę, tačiau valdininkai neslepia, kad apie piniginę pagalbą negali būti net kalbos.
Teismas nepalaikė
"Geoterma" šilumos gamybą sustabdė birželį, kai geoterminėje kilpoje įvyko gedimas, kuriam pašalinti reikia 8 mln. litų. Šio mėnesio viduryje bendrovė "Lietuvos dujos" už skolas nutraukė jėgainei dujų, kurios naudojamos gamybos procese, tiekimą. Iš viso kreditoriams "Geoterma" yra skolinga apie 2 mln. litų.
Pasak šios įmonės direktoriaus Alfonso Bičkaus, tokia tragiška padėtis susiklostė dėl to, kad jėgainė šešerius metus buvo priversta dirbti nuostolingai.
"Kilus idėjai pradėti naudoti neišsenkančius geoterminius išteklius ir taip sumažinti Lietuvos nepriklausomybę nuo importuojamo kuro, visos valdžios institucijos garantavo, kad rems parodomosios jėgainės Klaipėdoje statybą ir teiks jai prioritetus.
Deja, taip nenutiko, ir nuo pat veiklos pradžios 2001 metais buvome prilyginti tiems, kurie šilumos energiją gamina degindami atliekas. Nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija buvo nustačiusi didesnes mūsų gaminamos šilumos energijos supirkimo kainas, "Klaipėdos energija" sutikdavo pirkti tik kur kas pigiau", - teigė A. Bičkus.
Anot jo, "Geoterma" nesitaikstė su tokia padėtimi - buvo bandoma teisybės ieškoti teismuose. Klaipėdos apylinkės teismas atmetė ieškinį, tačiau jį vėliau patenkino uostamiesčio apygardos teismas. Galutinį tašką padėjęs Aukščiausiasis Teismas visgi palaikė "Klaipėdos energiją".
"Kaip atrodys Lietuva?"
"Situacija pasikeitė tik šiemet, kai Kainų komisija padidino mūsų gamintos šilumos supirkimo kainą ir "Klaipėdos energija" ėmė mokėti normaliai - po 7,2 cento už šilumos kilovatvalandę. Tačiau tai jau nebegelbėja - nuo 2001-ųjų patyrėme 8,7 milijono litų nuostolių. Kadangi dar nuolat reikia grąžinti ir paskolą Pasaulio bankui, nesukaupėme jokio rezervo remonto darbams", - aiškino direktorius.
Anot jo, pagalbos į Ūkio ministeriją buvo kreipiamasi nuolat, tačiau prašymai išgirsti nebuvo - viskas esą užsiblokuodavo viduriniame valdininkų sluoksnyje, iki aukščiausių vadovų neatkeliaudavo.
"Gresia bankrotas. Algas darbuotojams šį mėnesį dar išmokėsiu, o daugiau pinigų įmonės kasoje nėra. Visgi tikiuosi, kad pagaliau būsime išgirsti, nes kaip atrodys Lietuva, jei žlugs jėgainė, kuriai statyti buvo skiriamos Danijos Vyriausybės ir Lietuvos biudžeto lėšos bei Pasaulio banko paskola - iš viso 74 milijonai litų? Ar begalės tada valdžia deklaruoti, kad remia ekologiškos energijos projektus?" - klausė "Geotermos" direktorius.
Anot jo, centrinė valdžia nebūtinai turi skirti 10 mln. litų. Esą užtektų ir valstybinės garantijos paskolai - yra bankų, kurie esant tokiam garantui sutinka skolinti, nes įmonė už parduodamą energiją jau gautų normalią kainą.
Jei visgi nebus suskubta gelbėti įmonės, A. Bičkus neatmeta galimybės, kad paskelbus bankrotą ją už litą įsigys verslininkai ir atidarys kokį nors eilinį fabrikėlį.
"Geotermai" atsidūrus ant bedugnės krašto ūkio ministras Vytas Navickas nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri iki rugpjūčio 20 dienos išdėstyti pasiūlymus, kaip gelbėti jėgainę.
Grupę turintis sudaryti Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba penktadienį teigė nieko negalintis pasakyti nei apie tai, kada ši grupė bus sudaryta, nei kuo ji gali pagelbėti "Geotermai".
"Aišku, geoterminė energetika Lietuvai yra reikalinga. Tačiau yra du skirtingi dalykai - įstatymų bazė, kurią reikia sukurti tokiai energetikai remti, ir "Geotermos" atvejis. Skirti milijonus litų nėra galimybės. Iš "Geotermos" direktoriaus nieko nesu girdėjęs apie valstybės garantijos poreikį paskolai. Bet ir tam reikėtų gauti Seimo pritarimą", - sako A. Zaremba.
Privatus kapitalas išgelbės?
Kiek lankstesnės pozicijos laikėsi Ūkio ministerijos Naftos skyriaus vedėjas Robertas Tamošiūnas, ministro prašymu vadovavęs keletui pasitarimų dėl "Geotermos".
Anot jo, dėl jėgainėje susiklosčiusios situacijos kaltę turi prisiimti visi - ir įmonės vadovas, esą nieko konkretaus iki šiol nesiūlęs, ir Ūkio ministerija, ir kitos valdžios institucijos, ir šalies mokslininkų bendruomenė, nedemonstravusi noro padėti spręsti įvairias problemas nauja energetikos sritimi užsiėmusiai įmonei.
"Negerai, kad geoterminė energetika neminima naujojoje Nacionalinėje energetikos strategijoje. Turi būti ir įstatymai, numatantys lengvatas. Jų nebuvo, nes teigta, jog tai prieštarautų Europos Sąjungos direktyvoms. Bet jau ruošiama tokia direktyva, kuri į remtinų veiklų sąrašą įtrauks ir geotermines jėgaines", - sakė R. Tamošiūnas.
Visgi jis akcentuoja, kad viena Ūkio ministerija nieko negali padaryti, esą turi būti rastas bendras ir Vyriausybės, ir Seimo, ir Prezidentūros sutarimas, kad paskui nebūtų kaltinimų veltui išmetus pinigus, kaip kad nutiko parėmus "Alytaus tekstilę".
Viena iš išeičių pokalbininkas regi privataus kapitalo pritraukimą į "Geotermą". Šiuo metu Ūkio ministerijai priklauso 76 proc. šios įmonės akcijų, likusieji 24 proc. priklauso bendrovei "Lietuvos energija", kurią valdo pati ministerija.
"Suprantu "Geotermos" vadovą
Šilumos energiją iš "Geotermos" pirkusios AB "Klaipėdos energija" generalinis direktorius Vytautas Valutis
Mes visada "Geotermai" mokėdavome už tiekiamą šilumos energiją pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarką. Mūsų teisumą patvirtino ir Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Jei būtume mokėję brangiau, būtume kenkę savo klientams. Kita vertus, aš suprantu ir "Geotermos" vadovą. Valstybė subsidijuoja vėjo energetiką, hidroelektrines, bet geoterminės jėgaines kažkodėl ne.
Įpareigoti negalėjome
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus vedėjas Antanas Katinas
Komisija negalėjo ir negali įpareigoti "Klaipėdos energijos" supirkti šilumą iš "Geotermos" brangiau nei mokama kitiems nepriklausomiems gamintojams. Jei taip būtų elgiamasi, būtų skriaudžiami paprasti vartotojai, kuriuos ginti ir yra pagrindinis komisijos tikslas. Deja, bet "Geoterma" nėra kokia nors išskirtinė įmonė, ją įstatymai yra prilyginę paprastam nepriklausomam šilumos energijos gamintojui.
Jėgainės veikimo principas
Geoterminėje jėgainėje yra 4 gręžiniai. Dviejuose iš jų siurbliai paima 38 laipsnių geoterminį vandenį iš 1135 metrų gylio. Iš geoterminio vandens "atimami" 27 laipsniai šilumos ir jis kitais dviem gręžiniais, esančiais ties Rimkais, grąžinamas į žemę. Į aplinką nepatenka nė lašo geoterminio vandens, tad jėgainė nepažeidžia žemės balanso.
Iš žemės gauta šiluma vėliau panaudojama iš miesto į jėgainę atkeliaujančio termofikacinio vandens pašildymui. Jis jėgainę pasiekia apie 40 laipsnių. Šilumos mainų dėka šis vanduo pašildomas iki 70 laipsnių ir keliauja į miestą. Visame šiame procese iš žemės gauta šiluma sudaro 41 proc.
Martynas VAINORIUS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą