Valdžios godulys drasko koaliciją

Peripetijos

Nuo vakar Lietuvą valdo mažumos Vyriausybė. Tokia situacija susiklostė po to, kai iš valdančiosios koalicijos į opozicijos glėbį nėrė parlamentaras Kazys Bobelis.

"Vakarų ekspresui" šio politiko kolegos teigė, kad tokiam manevrui Seimo narys ryžęsis po to, kai negavo prašomo užsienio reikalų ministro posto.

Taip pat paaiškėjo ir mįslingas socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės motyvas atsiimti atsistatydinimo pareiškimą - neva tokiam žingsniui ministrė ryžosi savaip interpretavusi socialliberalų prezidiumo poziciją.

Tragedijos nemato

Seniausio pagal amžių Seimo nario K. Bobelio sprendimas trauktis iš valdančiosios parlamentinės valstiečių liaudininkų frakcijos ir šlietis prie opozicijoje esančių liberaldemokratų buvo itin netikėtas.

Darbo partijos frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė iš pradžių net nenorėjo tuo patikėti, o paklausta, kaip ketinama užpildyti atiradusią spragą, konkrečiai atsakyti negalėjo.

Pasitraukus K. Bobeliui, valdančioji koalicija su 70 balsų liko mažumoje.

Premjeras Algirdas Brazauskas vakar žurnalistams teigė tragedijos nematantis: "Manau, kad balsų nepritrūks, per daug nenuliūsime. Seimas ir politika nėra buhalterija, aš nemanau, kad dėl vieno asmens kas nors gali pasikeisti mūsų koalicijoje", - sakė jis.

Pats K. Bobelis buvo kritiškas.

"Pamačiau, kad valdančiojoje koalicijoje jokio progreso nepadaryta. Mūsų frakcija neturėjo jokios įtakos priimant sprendimus, mūsų pasiūlymai nebuvo nei diskutuojami, nei priimami, nuolat vykdavo kova dėl postų, o ne darbas valstybei. Sėdėti Seimo posėdžių salėje ir kilnoti ranką man nepriimtina", - "Vakarų ekspresui" sakė politikas.

Jis neslėpė savo simpatijų socialdemokratams, tačiau tikino prie jų nesijungęs dėl to, kad negavo tokio pasiūlymo.

K. Bobelį priėmė liberalai demokratai, kurių frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis mūsų dienraščiui teigė, kad valdančiosios daugumos aižėjimas tik parodo senas problemas.

"Netolygiai paskirstyti postai, politiniai lyderiai tarpusavyje nesutaria, nepripažįstamas komandinis žaidimas. Jei naujoji koalicija nebus iš esmės reformuota, ji ilgai negyvens ir bus pasmerkta žlugti. Nenoriu būti blogu pranašu, bet man atrodo, kad tokių nubyrėjimų ateityje bus ir daugiau", - teigė V. Mazuronis.

Norėjo posto

Apie K. Bobelio politinį dezertyravimą "Vakarų ekspresui" pasiteiravus valstiečių liaudininkų frakcijoje, teko išgirsti visai kitokius pasitraukimo motyvus.

"K. Bobelis buvo valdančiojoje koalicijoje, tačiau pusę metų praleido JAV, prieš išvykdamas net nepranešęs frakcijai. Pagrindinis jo motyvas trauktis į opoziciją - postas, kurio jis negavo. Po Seimo pirmininko Artūro Paulausko atstatydinimo ir atsiradusių laisvų vietų Vyriausybėje kolega K. Bobelis norėjo gauti užsienio reikalų ministro postą. Su tokiu prašymu jis kreipėsi į Kazimirą Prunskienę", - "Vakarų ekspresui" sakė valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė.

Kadangi pagal esamas proporcijas valstiečiai liaudininkai gali pretenduoti tik į vienos - Socialinės apsaugos ir darbo - ministerijos vadovavimą, K. Bobeliui buvo paaiškinta, kad jo norai neatitinka realybės.

Pats Seimo narys neneigė susitikęs su K. Prunskiene ir kalbėjęsis apie atsiradusias nišas ministrų kabinete.

"Man nieko nebuvo atsakyta. Bendrai diskutavome apie potencialias pozicijas Vyriausybėje. Žemės ūkio ministrė pažadėjo išsiaiškinti, tačiau per savaitę nieko neišsiaiškino ir man nepaskambino. Todėl nusprendžiau eiti į liberalų demokratų frakciją, kurios pažiūros man, širdyje krikščioniui demokratui, priimtiniausios", - sakė K. Bobelis.

Ministrė blaškosi

Tolesnis naujosios valdančiosios daugumos bei Vyriausybės sudėties likimas bus sprendžiamas šiandien, kai vyks dar vienas derybų ratas.

Preliminariai aiškėja, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai turėtų vadovauti valstiečių liaudininkų, o Užsienio reikalų ministerijai - Darbo partijos atstovas. Dėl pirmųjų esą neprieštarauja ir socialdemokratai, kurie Vyriausybėje ir taip turi stiprias pozicijas.

Dabartinei socialinės apsaugos ir darbo ministrei V. Blinkevičiūtei trečiadienį atsiėmus atsistatydinimo pareiškimą žado buvo netekę socialliberalai ir jų vadovas A. Paulauskas.

Vakar "Vakarų ekspreso" paprašytas pakomentuoti, ar jau susisiekė su V. Blinkevičiūte ir išsiaiškino jos sprendimo motyvus, buvęs Seimo pirmininkas neslėpė nusivylimo.

"Ji šiuo metu aiškina, kad savaip interpretavo mūsų partijos prezidiumo sprendimą, kuriuo mes pareiškėme laukiantys iš valdančiosios daugumos pasiūlymų. Tačiau mūsų pozicija buvo tvirta - mes nesiblaškome, pasitraukiame į opoziciją. Ministrės sprendimas atsiimti atsistatydinimo pareiškimą politiškai nebuvo solidus, nors aš ją žmogiškai suprantu ir užjaučiu", - sakė A. Paulauskas.

Pagal galiojančią tvarką V. Blinkevičiūtės atsistatydinimo prašymas galėjo būti patenkintas arba ne per penkias darbo dienas, esą todėl ji ir atsiėmė pasirašytą dokumentą.

"Gal ji norėjo gauti atsakymą iš valdančiosios koalicijos per tas kelias dienas. Matyt, dabar ji lauks, kol baigsis derybos. Mūsų pareiškimas apie pasiūlymų laukimą iš valdančiosios koalicijos buvo provokacinis. Dabar mes pamatėme ir išgirdome, kad jiems nereikia mūsų ministrų, jie turi savų", - kortas atskleidė A. Paulauskas ir patvirtino, kad V. Blinkevičiūtė nepareiškė noro trauktis iš jo vadovaujamos partijos.

Atstatydintas parlamento vadovas dar negalėjo pasakyti, su kokiomis tiksliai frakcijomis Seime socialliberalai bendradarbiaus.

"Tačiau tikrai žinau, kad su liberademokratais dirbti būtų sudėtinga", - patikslino A. Paulauskas, kuris vakar tapo ir soclibų frakcijos Seime seniūnas.

Denisas NIKITENKA