Valentinas Mazuronis: Graikijos gelbėjimo projektas yra per daug rizikingas

Tokią poziciją po penktadienį vykusio valdančiosios koalicijos Politinės tarybos posėdžio žurnalistams išdėstė Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

"Mes manome, kad rizika dėl Lietuvos pinigų, kurie įdėti į Europos stabilumo mechanizmą, jeigu Graikija nesugrąžintų paskolų, yra pakankama didelė. Nors mus supažindino su kontrolės mechanizmu, mums atrodo, kad yra per daug rizikų. Mūsų, Darbo partijos, pozicija nesikeičia, mes manome, kad šitas projektas yra per daug pavojingas, bet esame informuoti, kad vyks toliau derybos. Vyriausybė suteikė mandatą finansų ministrui derėtis, mes sutarėme, kad mes komunikuosime ir seksime kartu visą situaciją. Galbūt derybų eigoje mūsų abejonės sumažės, bet šiandien po tikrai konstruktyvaus ir gero pokalbio mūsų pozicija lieka tokia, kokia buvo. Mes manome, kad tas projektas, tai yra Europos stabilizavimo mechanizmo įtraukimas į Graikijos atgaivinimą, viena ar kita forma yra per daug rizikingas, kadangi yra per daug dalykų, liudijančių, kad graikai neišpildys visų tų sąlygų. O tai reiškia, mūsų nuomone, kad Lietuvos dalis, kuri šiandien yra 65 milijonai eurų, kuri turėtų didėti iki 325 mln. eurų, yra rizikos erdvėje, ir šiandieniniam siūlomam variantui Darbo partija kol kas pritarti negali", - žurnalistams sakė V. Mazuronis.

Valdančiųjų partijų Politinės tarybos posėdyje dalyvavo "darbiečiai" ir socialdemokratai, "tvarkiečių" atstovų nebuvo. Posėdyje dalyvavo ir finansų ministras Rimantas Šadžius.

"Politinė taryba, nepaisant to, kad vieno iš partnerių nebuvo, (...) praėjo labai konstruktyviai. Aš manau, kad pasikeitimas nuomonėmis, informacija buvo labai naudinga", - sakė V. Mazuronis.

Politikas pranešė, kad telefonu pasikeitė nuomonėmis ir su Premjeru Algirdu Butkevičiumi.

V. Mazuroniui susidarė įspūdis, kad socialdemokratai šiuo atveju į visą šitą procesą, tai yra Graikijos krizės išsprendimą, žiūri optimistiškiau negu "darbiečiai".

Finansų ministras socialdemokratas R. Šadžius aiškino, kad Europos stabilumo mechanizmas ir yra įkurtas tam, kad euro zonos šalys jaustųsi ramiau tuo atveju, kai kyla objektyvių sunkumų, kad ta solidari euro zonos pagalba galėtų būti suteikta. Jis pažymėjo, kad problemų gali kilti bet kuriai euro zonos šaliai.

"Tai yra papildoma garantija šalims, kad joms neteks vienoms kovoti su savo sunkumais. Mes puikiai žinome, kad rizikos aplink Lietuvą taip pat yra. Įstodami į euro zonos stabilumo mechanizmą mes taip pat gavome šią garantiją, stabilumo garantiją, už kurią, be abejo, kaip bet kokiame draudimo mechanizme, mums tenka susimokėti. Beje, susimokėti žymiai mažesnes sumas negu ta parama, kurią mes galėtume gauti blogiausiu atveju", - žurnalistams sakė R. Šadžius.

Jis priminė, kad šiuo metu Europos stabilumo mechanizmas jau padeda dviem šalims - Ispanijai ir Kiprui, ir tai yra sėkmės pavyzdžiai.

"Tai yra du sėkmės pavyzdžiai, kai Europos stabilumo mechanizmas padėjo šalims atsistoti ant kojų, grįžti į ekonominį augimą ir normalizuoti padėtį savo finansų sektoriuje",- sakė R. Šadžius.

Ministras ragino nesivadovauti pavydu ir smulkiais vidiniais interesais, o pagalvoti ir apie šalies prestižą.

"Tikrai neturime vadovautis vien pavydu ir smulkiais vidiniais interesais. Euro zonos valdyme Lietuva dalyvauja greta didžiųjų valstybių lygiomis teisėmis, mūsų balsas yra vienas iš 19, tokio paties svorio. Euro zonos valdymas susijęs ir su šalies prestižu tarptautinėje arenoje. Manau, mes tą savo prestižą turėtume saugoti, sergėti ir puoselėti, ir tai kitą sykį reikalauja daugiau pastangų ir daugiau brandos negu sprendžiant savo vidines problemas", -tokius argumentus dėstė R. Šadžius.

Neeilinį valdančiosios koalicijos Politinės tarybos posėdį dėl Graikijos gelbėjimo plano inicijavo Darbo partija.

Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos Vyriausybė pritarė Europos Komisijos sprendimui, kartu su Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu pradėti derybas su Graikija dėl paramos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM).

Lietuvos ministrų kabinetas taip pat pritarė, kad ESM vykdomasis direktorius parengtų susitarimo dėl finansinės paramos programos projektą, kuriame bus nustatyti finansiniai terminai ir sąlygos bei išdėstomos siūlomos priemonės.

ESM teikia finansinę pagalbą euro zonos šalims, kurios susiduria su finansiniais sunkumais.

Pagal ESM sutartį, visos euro zonos šalys privalo prisijungti prie ESM. Lietuva prisijungė prie euro zonos 2015 metų sausio 1 dieną, o ESM nare tapo vasario 3 dieną.